Ukrainos parlamentas rugsėjo 16 dieną ratifikavo istorinę asociacijos su ES sutartį, nors jos dalies, reglamentuojančios prekybos ryšius, įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2016 metų sausio, siekiant nuraminti Rusiją, kuri teigia, kad tas susitarimas bus žalingas jos rinkoms.
P.Porošenka, sakydamas kalbą šalies teisėtvarkos pareigūnams, taip pat pažymėjo, kad pastarosios paros suvestinėje apie padėtį konflikte su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje nebuvo informacijos apie žuvusius ir sužeistuosius – pirmąkart per daugelį mėnesių. Prezidentas pabrėžė, kad rugsėjo 5 dieną pasiektas paliaubų susitarimas „pagaliau pradėjo veikti“.
„Pristatysiu savo viziją dėl Ukrainos plėtros, mūsų strategijos laikotarpiui iki 2020 metų“, – nurodė P.Porošenka, turėdamas omenyje vėliau ketvirtadienį vyksiančią spaudos konferenciją.
„Joje (strategijoje) numatomos 60 atskirų reformų ir specialiųjų programų, kurios paruoš Ukrainą prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje pateikimo per ateinančius šešerius metus“, – pridūrė jis.
Eurointegraciją pasiekti sunku
P.Porošenka stengiasi išlaikyti savo karo krečiamą šalį eurointegracijos kelyje, nors tam įnirtingai priešinasi Rusija, kuri, kaip tvirtina Kijevas bei jo sąjungininkai Vakaruose, siuntė ginklus ir teikė kitokią pagalbą separatistams rytų Ukrainoje, kurioje dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Tas konfliktas pareikalavo jau per 3 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija taip pat griežtai priešinasi apie 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos planams kada nors tapti NATO nare. Tiek 28 nares turinti ES, tiek Vakarų šalių karinis aljansas sakė neplanuojantys pasiūlyti narystės Kijevui.
Ukraina sutiko sudaryti paliaubas su separatistais po skaudžių vyriausybės pajėgų pralaimėjimų, kuriuos, anot Kijevo, nulėmė tiesioginis Rusijos pajėgų įsikišimas sukilėlių pusėje. Tačiau Maskva neigia siunčianti savo pajėgas į Ukrainą arba apginkluojanti sukilėlius, nors Kijevas ir Vakarai tvirtina turintys nepaneigiamų įrodymų.
Ukrainos ir užsienio analitikai sako, kad Kijevui būtina imtis didelio masto ir veiksmingų politinių bei ekonominių reformų, kad būtų galima likviduoti daugelį metų trukusio neveiksmingo ir korumpuoto valdymo padarinius ir priartėti prie potencialios ES narystės.
Daugelio nuomone, netinkama valdžios praktika kulminaciją pasiekė vadovaujant P.Porošenkos pirmtakui Viktorui Janukovyčiui, kurį palaikė Kremlius.
Kai V.Janukovyčius vasarį pabėgo į Rusiją po masinių gatvių protestų Kijeve, Maskva pareiškė, kad šalyje buvo įvykdytas provakarietiškų jėgų perversmas. Netrukus po to Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau ėmėsi remti ginkluotus separatistus Ukrainos rytiniame sunkiosios pramonės regione, siekiančius nepriklausomybės nuo Kijevo.
Ši įvykių grandinė išprovokavo didžiausią krizė Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose nuo Šaltojo karo pabaigos. JAV ir ES paskelbė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, o Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių.
Durys atviros
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sako, kad Europos Sąjungos (ES) durys jo šaliai tebėra atidarytos ir valstybė sieks visateisės narystės Bendrijoje.
„ES durys mums atidarytos, esu tuo visiškai tikras. Balsas dėl Europos atidarytų durų skamba vis garsiau ir garsiau“, – sakė prezidentas, ketvirtadienį Kijeve pristatydamas reformų programą „Strategija 2020“.
Jis priminė naują Europos Parlamento sprendimą dėl Ukrainos narystės ES perspektyvos ir sinchronizuotą Asociacijos sutarties ratifikavimą Europos Parlamente ir Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje.
„Esu tikras, jog šie įvykiai Kijeve ir Briuselyje suteikė mums tvirtą viltį, įsitikinimą tuo, kad mes sugebėsime artimiausiu metu gauti narystės ES perspektyvą. Turime visas teises į tas duris pasibelsti. Išauklėti žmonės beldžiasi, net jei durys be užrakto, ir be kvietimo neužeina“, – sakė P.Porošenka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, jog neigiamas dalykas yra faktas, kad „mūsų revoliucija laimėjo keliais šimtmečiais pavėluotai“.
„Ir mes turime tik kelerius metus, kad įveiktume kritinį atsilikimą, ir esu įsitikinęs, kad mus tai reikia ne nueiti, o nubėgti ir nuskristi“, – pridūrė jis.
Pirmiausiai - spręsti problemas su Rusija?
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų išspręsti visas savo problemas su Maskva prieš galėdama stoti į Europos Sąjungą, informavo naujienų agentūra ITAR-TASS.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau ketvirtadienį pristatė reformų planą, kuriam numatytas Ukrainos stojimas į ES 2020 metais.
Per spaudos konferenciją Kijeve P.Porošenka pareiškė, kad trijų savaičių bėgyje Europoje gali įvykti jo susitikimas su Rusijos prezidentu ir neatmetė dvišalių konsultacijų su juo galimybės.
„Manau, kad per tris savaites įvyks mūsų su Vladimiru Putinu susitikimas“, – pareiškė jis.
„Ir jis (susitikimas) įvyks Europoje, preliminarūs susitarimai šiuo klausimu jau yra. Nuo ko tai priklausys? Nuo taikos plano vykdymo sėkmės“, – sakė Ukrainos prezidentas.
