Vienbalsis 12 teisėjų sprendimas, kuris buvo daugelio prognozuojamas, buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Ispanijos centrinė vyriausybė paprašė pripažinti plebiscitą dėl nepriklausomybės neteisėtu, argumentuojant, kad jis pažeidžia šalies konstituciją.
Teismo pranešime sakoma, kad jis priėmė tą apeliaciją ir įšaldė referendumą, kol išnagrinės centrinės vyriausybės argumentus. Nutarčiai paskelbti teismas turi laikotarpį iki penkių mėnesių, tačiau taip pat gali prašyti jį pratęsti.
Tuo tarpu Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas šeštadienį pasirašė įsaką, nurodantį organizuoti referendumą.
Nuo tada šviečiantis laikrodis Barselonos istorinėje Šv.Jokūbo aikštėje pradėjo skaičiuoti sekundes iki lapkričio 9-osios, o regiono televizijos ir radijo stotys skelbė pranešimus, informuojančius visuomenę apie artėjantį plebiscitą.
Ispanijos konservatyvių pažiūrų premjeras Mariano Rajoy sakė „giliai apgailestaujantis“ dėl A.Maso žingsnio.
Pasak jo, tai „skaldo katalonus, priešina juos su Europos Sąjunga ir likusia Ispanijos dalimi ir smarkiai kenkia jų gerovei“.
Kreipdamasis į tautą per televiziją po neeilinio vyriausybės posėdžio, M.Rajoy sakė, kad teisė spręsti dėl regiono statuso priklauso „visiems Ispanijos žmonėms“ ir kad tai numato 1978 metų konstitucija, tapusi Ispanijos demokratijos pamatu po diktatoriaus Francisco Franco mirties.
„Nėra nieko, jokios galios ar institucijos, kuri galėtų sulaužyti šį vienintelį suverenumo principą“, – pridūrė jis.
Katalonai vis tiek laikosi savo
Pirmadienį Barselonoje kalbėdamasis su žurnalistais A.Masas kritikavo „viršgarsinį greitį“ Konstituciniame Teisme, kuris susirinko vos kelios valandos po to, kai centrinė vyriausybė pateikė savo apeliaciją.
„Jie viršijo garso greitį, jie nepalaukė net vienos dienos“, – sakė jis.
Nepriklausomybės šalininkai žadėjo tęsti pasirengimą balsavimui, taip užtikrindami įtemptą aklavietę artimiausiomis savaitėmis.
„Esame įsipareigoję dėl balsavimo lapkričio 9-ąją“, – sakė Oriolas Junquerasas, vadovaujantis kairiosios pakraipos katalonų nacionalistų partijai ERC, kuri regiono parlamente palaiko A.Maso konservatorių CiU.
„Žinome apie didelius sunkumus, su kuriais susidursime artimiausiomis dienomis, bet esame pasirengę stoti prieš tuos sunkumus“, – sakė O.Junquerasas.
Paskatintos anksčiau šį mėnesį įvykusio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės, rugsėjo 11 dieną Barselonoje buvo susirinkusios didžiulės minios – reikalauti balsavimo ir sau.
Škotų rinkėjai galiausiai nusprendė nebūti nepriklausomi nuo Didžiosios Britanijos.
Tačiau kaip ir Škotija, Katalonija „nori būti išgirsta ir nori balsuoti“, sakė A.Masas.
Jis pažadėjo leisti katalonams balsuoti dėl nepriklausomybės, bet taip pat pažadėjo gerbti Ispanijos įstatymus.
Jis užsiminė, kad jei vyriausybė blokuos balsavimą, jis, statydamas ant kortos savo lyderystę, gali surengti pirmalaikius regiono rinkimus, kurie galėtų tarnauti kaip plebiscitas nepriklausomybės klausimu.
Katalonija yra Ispanijos ekonomikos jėgainė, atsakinga už maždaug penktadalį šalies ekonomikos. Bet kaip ir likusi Ispanijos dalis, ji nukentėjo nuo 2008 metų nekilnojamojo turto kracho ir ekonominio nuosmukio.
Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra, jaučiasi apgaudinėjami Madrido vyriausybės, kuri perskirsto jų mokesčius.
Nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje pastaraisiais metais stiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione didėjo nedarbas, vargai ir skolos.
2006 metais Katalonija oficialiai deklaravo „nacijos“ statusą, bet Konstitucinis Teismas tai anuliavo.
Pagrindinė opozicinė Socialistų partija ragina vietoje balsavimo vykdyti konstitucinę reformą, kuria būtų atsakyta į Katalonijos reikalavimus dėl didesnės autonomijos.
Socialistų lyderis Pedro Sanchezas pirmadienį sakė, kad referendumo planas „labai kenkia Ispanijos demokratijai“.
