Gatvių pavadinimai čia latviški, bet dauguma žmonių yra rusų tautybės. Regione esančiame Daugpilio mieste 70 proc. gyventojų yra rusai. Jie čia gyveno karta iš kartos arba atvyko Stalino laikais.
Vyresnio amžiaus gyventojai kalba tik rusų kalba. Tiek vyresnioji, tiek ir jaunoji karta domisi tik rusų žiniasklaida, skaito Rusijos istorijos knygas, eina į rusiškus spektaklius ir švenčia rusiškas šventes.
Jie stengiasi gauti darbą rusiškai kalbančių žmonių aplinkoje ir dažnai važinėja į kaimynystėje esančią Rusiją.
Visgi jie negali gauti latviško paso ar eiti balsuoti, kol nemoka šalies valstybinės kalbos. Latgalos rusų vaikai gali mokytis tik dalį dalykų savo gimtąja kalba, o jų parlamento nariai nepatenka į valdančiąsias koalicijas.
Miroslavas Mitrofanovas, kuris gimė Latgaloje ir šiuo metu yra vienas iš antros pagal dydį prorusiškos partijos „Latvijos rusų sąjunga“ lyderių, pasakoja, kad neva dėl Rygos ir ES nesirūpinimo, 20 proc. Latgalos žmonių liko be darbo.
„Mes jaučiamės lyg antrarūšiai“, - sako jis.
Prorusiškos jėgos bruzda
Rusijos žiniasklaida niekada nebuvo palanki Latvijai. Tačiau nuo tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Latvijos rusai per televiziją girdėjo vien tai, kad ES remiami „neonaciai“ skerdžia rusus Rytų Ukrainoje, o Latvija remia „fašizmo atgimimą“.
Latvijos rusai taip pat visą laiką klausėsi kalbų, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs saugoti „rusiškąjį pasaulį“ - tautiečius Rusijoje ir už jos ribų. „Rusiškasis pasaulis“ tai iš naujo viešojoje erdvėje atgimstantis mitas, kuriuo siekiama įtikinti, kad rusų civilizacija yra unikali ir sutverta didybei.
Rusų diplomatas Konstantinas Dolgovas rugsėjį Rygoje sakė kalbą, kurioje piktinosi, kad Latvija esą baigia išnaikinti rusų kalbos mokyklas.
Tuo tarpu Latvijos saugumo pareigūnai jau dirba su daugiau nei 12 nevyriausybinių organizacijų ir radikalių partijų, kurios jau reikalauja Latgalos nepriklausomybės. Tai saugumo tarnybos vadina „pačia didžiausia grėsme Latvijos konstitucinei tvarkai“.
Rygoje per paskutinius mėnesius vyko keturi protestai, kurių metu žmonės žygiavo nešdamiesi Rusijos ir Ukrainos separatistų vėliavas.
Latgalos gyventojai pasakojo, kad Rusijos ambasada Rygoje padeda žmonėms nukeliauti į Ukrainą, kad šie padėtų kautis Rusijos pusėje. Kelis tokius atvejus jau užfiksavo ir policijos pareigūnai.
„Latvijos rusų sąjungos“ lyderis M.Mistrofanovas kovo mėnesį ir pats lankėsi Kryme, kai vyko „referendumas“. Jis sakė, kad ten nematė jokių Rusijos prievartos ženklų.
„Mes užjaučiame tuos, kurie mums artimi savo kalba ir kultūra. Jei Ukraina vystysis ta pačia kryptimi, kaip tai darė Latvija po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m., rusakalbiai Ukrainoje bus marginalizuoti taip pat, kaip buvome marginalizuoti mes“, - tikino prorusiškas politikas.
Ukrainos scenarijus Latvijoje nepasikartos
Tačiau net jei Latgala atrodo lyg lengvas taikinys prorusiškiems judėjimams, Latvijos valdžia sako, kad bijoti nėra ko.
„Mes gyvename laikais, kai bet kokios provokacijos neišvengiamos, tačiau „ukrainietiškas“ scenarijus Latvijoje yra neįmanomas“, - kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Jo atstovas, Karlis Eihenbaumas pasakoja, kad prorusiški protestai nesulaukia didelės paramos.
„Jei gali surinkti tik 40 ar 50 žmonių mieste, kuriame gyvena 1 mln. gyventojų, tai yra niekis“, - turėdamas galvoje Rygą sako jis.
„Mes matėme, kaip kelios prorusiškos organizacijos mėgino provokuoti Latvijos visuomenę, tačiau tie mėginimai buvo nesėkmingi“, - paantrina Latvijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė Gunta Skrebele.
Visko priežastis - ekonomika
Latvijos mokslininkas Adris Kudorsas, nagrinėjantis Rusijos švelniąją galią, sako, kad Ukrainos scenarijus čia nepasikartos dėl ekonominių priežasčių.
Jis tvirtina, kad Ukrainoje viešosios institucijos buvo neveiklios ir nemokios. Vyresni žmonės Kryme turėjo daug mažesnes pensijas, lyginant su Rusija. Tačiau Latvija yra daug geriau valdoma ir siūlo daug daugiau galimybių.
„Aš gimęs Latgaloje ir ši autonomijos idėja yra neįmanoma, - sako mokslininkas. - Net ir atsižvelgiant į socialines regiono problemas, čia nėra jokių radikalų, kurie kovotų už buvimą Rusijos dalimi, nes žino, kad gyvenimo sąlygos už Maskvos ir Sankt Peterburgo ribų ten yra daug blogesnės“.
Rygos meras ir prorusiškos partijos „Santarvė“ lyderis Nilas Ušakovas tvirtina tą patį. Paklausta, ar mano, kad Latvijos rusai norėtų gyventi V.Putino valdžioje, jis atsako: „Ne. Aš taip nemanau“.
Jis labiausiai rūpinasi ne dėl to, kad konfliktas Ukrainoje pagilins takoskyrą tarp Latvijos žmonių, bet dėl to, kad Rusijos sankcijos pakenks vietiniam verslui. „Kaip bet kurioje šalyje, nelaimingi yra žmonės, turintys mažas pajamas, neturintys socialinės ir sveikatos apsaugos garantijų ir tikrumo dėl rytojaus. Tai visai nepriklauso nuo tautybės“, - sako Rygos meras.
Prorusiškai partijos lyderis M.Mitrofanovas šiuo klausimu merui iš dalies pritaria. Jis tikina, kad jei mažės pajamos ar nyks teisės kalbėti gimtąja kalba, „žmonių nuotaikos gali pasikeisti“. „Autonomija yra neįdomi rusams Latgaloje, nes ji neišspręs jų problemų ir skurdo“, - sako M.Mitrofanovas.
Tačiau politikas prideda, kad Latgalos rusams svarbi ne tik ekonomika, bet ir moralinis aspektas.
„Mes jaučiamės esą latviai, net jei mūsų gimtoji kalba ir kultūra leidžia pasijusti ir rusais, - sako M.Mitrofanovas. - Mes tikimės, kad per ateinančius 50 metų mes suartėsime. Suomijoje yra švedų mažuma, tačiau švedų kalba yra viena iš oficialių valstybės kalbų ir švedai turi vienodas galimybes kaip ir suomiai visuose visuomenės sluoksniuose. Mes norime sukurti Suomiją Latvijoje“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
