Estija ketina įteisinti homoseksualų partnerystę

Liberalumu Baltijos šalyse išsiskiriantys Estijos politikai ryžosi sudrebinti visuomenės pamatus, rašo „Lietuvos rytas“. Parlamente svarstomas įstatymo, kuris leistų įteisinti tos pačios lyties porų partnerystę, projektas.

Vieša diskusija suvienijo estus, palaikančius homoseksualų partnerystės įteisinimą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vieša diskusija suvienijo estus, palaikančius homoseksualų partnerystės įteisinimą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Paulius Gritėnas, Gintaras Radauskas

Oct 8, 2014, 9:01 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 5:20 AM

Regis, pažangiau mąstantys Estijos politikai nesibaimina prarasti reitingų ir prieš jų veiksmus nukreiptos propagandos. Vasarą užvirusi diskusija vainikuota savaitgalio protestu Taline – buvo stengiamasi sulaikyti prieštaringo įstatymo priėmimą.

Nenuostabu, kad viešas klausimo svarstymas konservatyvesniems gyventojams sukėlė pyktį. Tuo pat metu diskusija suvienijo civilinės partnerystės įstatymą palaikančius estus.

Nepaisant pasipriešinimo, projektas jau peržengė pirmąją svarstymo fazę ir, regis, bus svarstomas toliau.

Svarbu visoms poroms

Kol kas vis dar daugiau tokių estų, kurie teisės aktui, atversiančiam kelią oficialiam ir priešingų, ir tos pačios lyties porų santykių įregistravimui, nepritaria – 51–58 proc.

Tačiau liberalūs gyventojai skubina vyriausybę kuo greičiau patvirtinti įstatymą – ir ne vien dėl tolerantiškumo homoseksualioms poroms.

„Mano nuomonė paprasta. Siūlomas įstatymas nieko neatima nė iš vieno žmogaus, bet kai kuriems labai padeda. Sutinku su tais parlamentarais, kurie teigia, kad šis teisės aktas – laimingiausias, koks gali būti“, – „Lietuvos rytui“ vakar teigė 33-ejų verslininkas Martinas Hansonas.

Tiesa, talinietis pabrėžė, kad vadinamasis kohabitacijos įstatymas svarbus visoms nesusituokusioms poroms Estijoje.

„Gyvenu su drauge, nors mes nesusituokę.

Galėčiau ją vesti, tačiau nesu tikintysis, todėl elgčiausi veidmainiškai priimdamas krikščionišką sakramentą. Nenoriu ir civilinės santuokos.

Tačiau man nėra priimtina tai, kad pagal dabartinius įstatymus negalime patvirtinti abipusių įsipareigojimų nesituokdami, nors po vienu stogu gyvename daug metų“, – kalbėjo M.Hansonas.

Stebina propagandos srautas

Verslininką kiek stebina, kad Estijoje, „kuri yra pasaulietiškiausia visoje Europos Sąjungoje“, siūlomam įstatymui nepritaria tiek daug žmonių.

„Bet dalis visuomenės visada šnairuoja į naujoves ir pažangą. Todėl manau, kad parlamentas turi kuo greičiau priimti šį įstatymą“, – teigė M.Hansonas.

Jis apgailestauja, kad kampaniją prieš naująjį įstatymą kursto JAV įkurtas Pasaulio šeimų kongresas, kurio atstovų propaganda jau pavertė Ugandą viena homofobiškiausių valstybių pasaulyje.

„Šie evangelistai pasistengė, kad teisės aktas būtų vadinamas gėjų įstatymu. Tačiau juk iš tiesų įstatymas svarbus daugybei heteroseksualių Estijos piliečių“, – pabrėžė M.Hansonas.

Aktyvios propagandos kampanijos užkulisius „Lietuvos rytui“ atskleidė dienraščio „Eesti Paevaleht“ žurnalistė Tuuli Joesaar.

Jos teigimu, aršiausius diskusijos dalyvius remia organizacijos, kurių finansavimo šaltinių galai veda į Rusiją.

Esą pateiktos ataskaitos kelia nemažai abejonių dėl tų institucijų veiklos skaidrumo.

„Kelių organizacijų, kurios oficialiai skelbiasi remiančios tradicinę šeimą ir vertybes, pateiktų finansinės veiklos ataskaitų turinys nustebino.

Išlaidos labai lenkia oficialiai gautas pajamas“, – pabrėžė T.Joesaar ir pridūrė, kad ypač aktyviai šiam įstatymui priešinamasi rusiškose žiniasklaidos priemonėse.

Džiaugiasi atvira diskusija

Žurnalistės teigimu, įstatymo dėl civilinės partnerystės svarstymas tiesiog uždegė Estijos viešąją erdvę.

„Šiaip estai gana šalti ir ramūs žmonės, bet visą įstatymo svarstymo laikotarpį vyksta karštos diskusijos. Aistras ypač kelia teisės akto priešininkų skleidžiama agresyvi propaganda“, – kalbėjo T.Joesaar.

Daugiausia šį įstatymą palaiko liberali Reformų partija, prisideda ir Estijos socialdemokratai. Savo ruožtu energingiausiai procesą vilkina konservatyvioji „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga. Bruzda ir prorusiška Centro partija.

Vis dėlto, kaip „Lietuvos rytui“ teigė T.Joesaar, net ir šių partijų nariai nebijo atviros diskusijos ir išlaiko pagarbų toną.

„Nepaisant aršių ginčų svarstant įstatymą, kalbama atvirai. Politikai reaguoja į visuomenės nuomonę, nebijo liesti sudėtingų socialinių aspektų“, – džiaugėsi žurnalistė,

„Tikiuosi, kad šis įstatymas galiausiai bus priimtas. Jis naudingas ne kažkokiai mažai žmonių grupei, o visai Estijai.

Kuo greičiau išspręsime šį klausimą, tuo greičiau baigsis ir šie aršūs protestai. Žmonės pamatys, kad nieko baisaus neįvyko“, – vylėsi T.Joesaar.

„Estijai šio įstatymo nereikia vien tam, kad užriestume nosį ir aiškintume: „Pažiūrėkite, mes – jau nebe Sovietų Sąjunga.

Estijai įstatymo reikia dėl to, kad visi šalies gyventojai galėtų patogiau gyventi“, – rašė ir Estijos parlamento pirmininkas Eiki Nestoras.

Palaiko ir garsenybės

Į palaikančiųjų pokyčius Estijoje pusę šią savaitę stojo ir garsus britų humoristas Stephenas Fry.

Estų sugebėjimu naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis savo atvirame laiške besižavinti garsenybė pasiūlė jiems nesustoti ir socialinės pažangos kelyje.

„Religijos ir žodžio laisvės yra kertiniai Estijos konstitucijos elementai.

Dabar, kai Reformų partija yra valdžioje, pagaliau užtenka progresyvių parlamentarų, kurie įteisintų homoseksualų partnerystės įstatymą“, – rašė komikas.

Homoseksualumo neslepiantis S.Fry pabrėžė, jog estai gana švelniai reagavo į Kremliaus ir Pasaulio šeimų kongreso pastangas sukelti chaosą ir paversti diskusiją groteskišku konfliktu.

„Liko tik Rusija – tikrųjų vertybių gynėja“, – neseniai skelbė Pasaulio šeimų kongreso viceprezidentas Lawrence’as Jacobsas.

„Homoseksualų teisės yra dalis asmeninių laisvių, kurias sudaro rasės, lyties, žurnalistikos, religijos laisvės, užtikrinančios ne tik ekonomikos, bet ir kultūros globalumą“, – atrėžė jam S.Fry.

Esą visa Europa žiūri į Estiją su viltimi, kad maža šalis ir vėl žengs žingsnį pažangos link.

Galima nesituokti

Dalyje ES šalių galima oficialiai įteisinti partnerystę nesituokiant – sudaryti registruotą partnerystę, kartais vadinamą civiline partneryste.

Registruota partnerystė laikoma lygiaverte santuokai kai kuriose, bet ne visose ES šalyse.

Tokios partnerystės nepripažįsta 11 ES šalių – Bulgarija, Kipras, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija.

Visos šalys, kuriose leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, paprastai pripažįsta kitose valstybėse sudarytą tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę.

Šalyse, kuriose tos pačios lyties asmenims tuoktis neleidžiama, bet kuriose partnerystė kokia nors forma registruojama, užsienyje susituokusioms tos pačios lyties asmenų poroms paprastai suteikiamos tokios pat teisės kaip partnerystę įregistravusioms poroms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.