Patikrinus daugiau kaip 90 proc. balsalapių, pagrindinės musulmonų Demokratinio veiksmo partijos (SDA) vadovas Bakiras Izetbegovičius (32,74 proc. balsų) bei Draganas Čovičius (52,41proc.) iš Bosnijos ir Hercegovinos kroatų demokratinės sąjungos (HDZ BiH) jau laimėjo vietas valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje – Prezidiume.
Kam teks serbams skirta vieta, dar nėra aišku, nes į ją pretenduoja du greta einantys kandidatai – opozicijos veikėjas Mladenas Ivaničius 48,31 bei Željka Cvijanovič (48,14 proc.) iš Bosnijos serbų Nepriklausomų socialdemokratų sąjungos (SNSD).
Velionio Bosnijos musulmonų karo laikų lyderio Alijos Izetbegovičiaus sūnaus Bakiro pagrindinis varžovas, vietos žiniasklaidos magnatas Fahrudinas Radončičius gavo 26,98 proc. balsų.
Sudėtinga trišalė valdymo sistema buvo sukurta pagal JAV tarpininkautą Deitono taikos susitarimą, kuriuo baigėsi maždaug 100 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavęs 1992-1995 metų karas.
Ekonominius sunkumus lydi nacionalizmas
Nors nuo to laiko Bosnijoje ir Hercegovinoje tvyro taika, sekmadienio visuotiniai rinkimai, per kuriuos buvo renkamas ir parlamentas, atskleidė visuomenės nepasitenkinimą dėl ekonominės padėties ir etninio susiskaldymo.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose balsuoti galėjo maždaug 3,3 mln. piliečių, bet jų aktyvumas siekė 54,14 proc. – maždaug 2 proc. mažesnis nei 2010-ųjų rinkimuose. Tai taip pat rodo didžiulį nusivylimą, šalies korumpuotu ir nekompetentingu politiniu elitu.
Nedarbas šalyje siekia 44 procentus, o vasarį šalyje kilo masiniai protestai dėl vyriausybės nesugebėjimo pažaboti kyšininkavimą ir įgyvendinti reformas, kurios būtinos, Bosnijai siekiant narystės Europos Sąjungoje.
Pasak politikos apžvalgininko Envero Kazazo, rinkėjų poslinkis į nacionalizmą visuotiniuose rinkimuose atspindi nusivylimą ir nepadės Bosnijai spręsti savo vidinių problemų, juo labiau nepagreitins jos stojimo į ES.
„Dėl kompetentingo pasirinkimo ir rimto politinio pasiūlymo stokos piliečiai balsavo už tam tikrą sugrįžimą į dešimtąjį dešimtmetį“, – sakė E.Kazazas.
Šiandien „nacionalistai, tie netikri nuosaikieji, nepradės karo, tačiau nelaukdami įsisuks į politinius ginčus“, kurie pakenks šalies perspektyvoms.
Palaikydami prezidento rinkimų tendenciją, preliminarūs 42 vietų Nacionalinės asamblėjos rezultatai taip pat rodo nacionalistų partijų – musulmoniškos SDA ir serbų SNSD – dominavimą.
Pagal sudėtingą Bosnijos sistemą rinkėjai papildomai turėjo išrinkti dviejų pusiau autonominių regionų asamblėjų Serbijos respublikoje ir Musulmonų bei kroatų federacijoje narius.
Pagaliau, pusiau autonominio serbų regiono rinkėjai taip pat rinko vietos prezidentą. Preliminarūs rezultatai rodo, kad pirmauja dabartinis regiono prezidentas Diloradas Dodikas.
Serbų nacionalistų lyderis M.Dodikas, siekiantis perrinkimo Serbijos Respublikos prezidentu, rinkimų kampanijos metu patraukė dėmesį savo raginimais, kad etninių serbų darinys turėtų atsiskirti nuo likusios šalies dalies – siekiu, kuris pastūmėjo Bosniją į pražūtingą karą dešimtajame dešimtmetyje.
„Mano politikos tikslas – kad mes vis mažiau būtume dariniu ir vis labiau panašėtume į valstybę!“ – sakė jis neseniai viename rinkimų kampanijos mitinge.
Studentė iš Sarajevo Ivana Sarič sakė, jog balsavo už mažą daugiaetninę partiją, tačiau nemano, kad turi daug bendraminčių.
„Žmonės bijo balsuoti už esmines permainas, galbūt todėl, jog yra traumuoti praeities. Prieš du dešimtmečius jie pasirinko demokratiją. Tai atnešė jiems laisvę, o vėliau – karą“, – sakė ji.
Vilioja narystė Europos Sąjungoje
Balsavimas vyko niūriame Bosnijos ekonominių sunkumų fone.
Remiantis nevyriausybinių organizacijų duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 415 eurų , o šalį apraizgiusi korupcija kasmet mokesčių rinkėjams kainuoja maždaug 750 mln.eurų.
Beveik 2 mlrd. eurų (15 proc. šalies BVP) nuostolių pridarę potvyniai dar labiau apsunkino ekonominę padėtį.
Bosnijos siekiai tapti ES nare yra įstrigę nuo 2006 metų įstrigo dėl etninės įtampos susidariusios politinės aklavietės.
Trijų etninių grupių politikams nepavyko susitarti dėl reformų, kurių reikia stojimui į 28 šalių Europos Sąjungą. Todėl kelyje į ES Bosnija ir Hercegovina atsilieka nuo kitų Balkanų šalių.
Prieš rinkimus Europos Sąjunga pažymėjo, kad bosniai turi spausti išrinktus pareigūnus vesti šalį į „taip reikalingą santarvę“ ir „sumažinti atotrūkį nuo kitų regiono šalių bei užtikrinti pažangą ES link“.
Dabar, kai rinkimai baigėsi, laimėtojai turi imtis darbo, rašo Sarajevo laikraštis „Dnevni Avaz“.
„Niekas negali švęsti šioje šalyje. Daugiausia balsų laimėjusieji bus išbandomi, – pažymi laikraštis. – Jeigu tos partijos neįsigilins į padėties rimtumą ir žmonių per vasario protestus pasiųstą žinią, ateitis gali būti žiauresnė“.
