Šeštadienį ji sakė Italijos dienraščiui „La Repubblica“: „Dabartinė padėtis labai sunki Rusijai. Ji turėtų būti suinteresuota prisidėti užbaigiant tą konfliktą. Tuo pačiu visi žinome, kad Rusija atlieka svarbų vaidmenį ne tik Ukrainoje, bet ir Sirijoje, Irane, Artimuosiuose Rytuose, Libijoje.“
„Turime pradėti tiesioginius debatus su Maskva dėl mūsų abipusių ryšių ir vaidmens, kurį Rusija gali atlikti kitose krizėse“, – pridūrė ji.
F.Mogherini pabrėžė, kad Ukraina ir JAV taip pat siekia rasti išeitį.
„Netgi Kijeve visi klausinėja: kaip šis konfliktas bus užbaigtas? – sakė ji. – Dažnai kalbuosi su (JAV valstybės sekretoriumi Johnu) Kerry, ir požiūriai dėl šios krizės visiškai sutampa ... – visi nori ištrūkti iš konfrontacijos logikos, kur siena stovi prieš sieną.“
F.Mogherini sausio 19 dieną pirmininkaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje, per kurį vyks „strateginės“ diskusijos dėl santykių su Rusija. Bendrijos šalys nuo kovo iki liepos turės apsispręsti, ar palikti ES paskelbtas sankcijas Rusijai galioti dar vieneriems metams.
ES lyderiai jau surengė strateginį pasitarimą dėl Rusijos anksčiau šį mėnesį.
Po to viršūnių susitikimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sankcijos gali būti atšauktos tik tuo atveju, jeigu Rusija atsisakys atplėštų Ukrainos teritorijų.
Bet Prancūzijos ir Italijos požiūris buvo švelnesnis, o A.Merkel užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, priklausantis valdančiosios koalicijos partnerei – centro kairiajai Socialdemokratų partijai (SPD) – vėliau perspėjo, kad Rusijos ekonomikos griūtis būtų pavojinga Europai.
Rusijai draugišku šalių stovyklai taip pat priklauso Austrija, Čekija, Vengrija ir Slovakija. Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris, sekmadienį duodamas interviu laikraščiui „Wirtschaftsblatt“, atkartojo F.-W.Steinmeierio išsakytą nuomonę.
„Rusijos ekonomika pasižymi tam tikru atsparumu, bet sankcijos sukelia nemažų problemų ... Rimta krizė Rusijoje ir ekonomikos griūtis tik sukurtų daugiau problemų. Durys tarp Europos ir Rusijos privalo išlikti atviros“, – pabrėžė jis.
H.Fischeris pridūrė, kad Ukrainos decentralizacija yra viena iš galimybių išspręsti Rusijai rūpimas problemas.
„Turėtų būti surengtos rimtos derybos dėl reformų decentralizacijos arba federalizacijos srityje – tai sukurtų padėtį rytų Ukrainoje, kuri būtų priimtina abiem pusėms“, – aiškino jis.
Rusija, Maskvos palaikomi sukilėliai ir Ukraina praeitą savaitę per derybas Minske susitarė dėl apsikeitimo belaisviais, tačiau nepavyko surengti susitikimo, kuriame turėjo būti pasirašyta išsami paliaubų sutartis.
Tuo tarpu rublio krizė per Kalėdas įgijo dar didesnį pagreitį.
