Šeštadienį ji sakė Italijos dienraščiui „La Repubblica“:
„Dabartinė padėtis labai sunki Rusijai. Ji turėtų būti
suinteresuota prisidėti užbaigiant tą konfliktą. Tuo pačiu visi
žinome, kad Rusija atlieka svarbų vaidmenį ne tik Ukrainoje, bet ir
Sirijoje, Irane, Artimuosiuose Rytuose, Libijoje.“
„Turime pradėti tiesioginius debatus su Maskva dėl mūsų
abipusių ryšių ir vaidmens, kurį Rusija gali atlikti kitose
krizėse“, – pridūrė ji.
F.Mogherini pabrėžė, kad Ukraina ir JAV taip pat siekia rasti
išeitį.
„Netgi Kijeve visi klausinėja: kaip šis konfliktas bus
užbaigtas? – sakė ji. – Dažnai kalbuosi su (JAV valstybės
sekretoriumi Johnu) Kerry, ir požiūriai dėl šios
krizės visiškai sutampa ... – visi nori ištrūkti iš
konfrontacijos logikos, kur siena stovi prieš sieną.“
F.Mogherini sausio 19 dieną pirmininkaus ES užsienio reikalų
ministrų susitikimui Briuselyje, per kurį vyks „strateginės“
diskusijos dėl santykių su Rusija. Bendrijos šalys nuo kovo iki
liepos turės apsispręsti, ar palikti ES paskelbtas sankcijas Rusijai
galioti dar vieneriems metams.
ES lyderiai jau surengė strateginį pasitarimą dėl Rusijos
anksčiau šį mėnesį.
Po to viršūnių susitikimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel
pareiškė, kad sankcijos gali būti atšauktos tik tuo atveju, jeigu
Rusija atsisakys atplėštų Ukrainos teritorijų.
Bet Prancūzijos ir Italijos požiūris buvo švelnesnis, o
A.Merkel užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, priklausantis valdančiosios
koalicijos partnerei – centro kairiajai Socialdemokratų partijai
(SPD) – vėliau perspėjo, kad Rusijos ekonomikos griūtis būtų
pavojinga Europai.
Rusijai draugišku šalių stovyklai taip pat priklauso Austrija,
Čekija, Vengrija ir Slovakija. Austrijos prezidentas Heinzas
Fischeris, sekmadienį duodamas interviu laikraščiui „Wirtschaftsblatt“, atkartojo F.-W.Steinmeierio
išsakytą nuomonę.
„Rusijos ekonomika pasižymi tam tikru atsparumu, bet sankcijos
sukelia nemažų problemų ... Rimta krizė Rusijoje ir ekonomikos
griūtis tik sukurtų daugiau problemų. Durys tarp Europos ir Rusijos
privalo išlikti atviros“, – pabrėžė jis.
H.Fischeris pridūrė, kad Ukrainos decentralizacija yra viena iš
galimybių išspręsti Rusijai rūpimas problemas.
„Turėtų būti surengtos rimtos derybos dėl reformų
decentralizacijos arba federalizacijos srityje – tai sukurtų
padėtį rytų Ukrainoje, kuri būtų priimtina abiem pusėms“, –
aiškino jis.
Rusija, Maskvos palaikomi sukilėliai ir Ukraina praeitą savaitę
per derybas Minske susitarė dėl apsikeitimo belaisviais, tačiau
nepavyko surengti susitikimo, kuriame turėjo būti pasirašyta
išsami paliaubų sutartis.
Tuo tarpu rublio krizė per Kalėdas įgijo dar didesnį
pagreitį.