Kai kurie analitikai tiesiai sako – nuo to, ar kaprizingiems graikams pavyks susitarti ir pasidalinti valdžios postus, gali priklausyti visos Europos likimas. Didžiausią grėsmę šiuo metu kelia populiarumą lyg ant mielių auginančių kairiųjų radikalų grasinimai pasitraukti iš euro zonos.
Suprantama, visų pastarųjų Graikijos politinių įvykių centre – vis dar milžiniška valstybės skola, slegianti graikus. Šiuo metu, norint parašyti Graikijos skolą skaičiais, reikės mažiausiai 12 skaitmenų. 2014 metais ši skola siekė 317 milijardų eurų.
Baimės vardas – „Syriza“
Kairiuosius radikalus vienijančios partijos sėkmę rinkimuose žada ne tik sociologinės apklausos, bet ir įdėmiai įvykius Graikijoje sekantys politologai. Tiesa, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Liutauras Gudžinskas sėkmę „Syrizai“ žadėjo tik rinkimuose.
„Taip, ši partija tikriausiai laimės rinkimus. Tuo leidžia tikėti ir 3 proc. persvara prieš artimiausius konkurentus apklausose. Tai reiškia, kad „Syriza“ gaus papildomus 50 mandatų Parlamente (Graikijos Parlamente yra 300 vietų). Bet kraštutiniai kairieji vargu ar ras su kuo sudaryti koaliciją“, – pažymėjo politologas.
Jo manymu, jauno ir agresyvaus lyderio Alexio Tsipro vedami kairieji radikalai tik švaistosi pažadais apie 300 tūkstančių naujų darbo vietų, keliais šimtais eurų didesnes algas, mažesnius mokesčius ir skolos ES nubraukimą.
Pasak L.Gudžinsko, ES jau turi pakankamai instrumentų, kad suvaldytų skambiais pažadais besižarstančius Graikijos radikalus.
Vis dėlto baimę kelia tai, kad „Syrizos“ sėkmė išjudins jau ir taip galvą keliančius Europos radikalus. Dar labiau paaštrės diskusijos apie euro zonos likimą ir visos Europos ateitį.
Renkasi Harį Poterį
Nujausdamas būsimą 40-mečio A.Tsipro sėkmę, buvęs vicepremjeras ir Socialistų partijos vadovas Evangelos Venizelos įspėjo tautiečius, kad jie renkasi ne solidų politinį lyderį, galintį išvesti šalį iš krizės, o žmogų, kuris dalija pažadus iš burtų pasaulio.
„Tsipras jums žada rojų žemėje be jokių aukų. Jis žada sugrąžinti šalies klestėjimą kažkokiu magišku būdu, lyg būtų Haris Poteris“, – aiškino E.Venizelos. Iš marksistų ir trockininkų suburtas kairiųjų radikalų judėjimas „Syriza“ žada ir naują socialinę programą, kuri kainuos papildomus 12 milijardų eurų.
A.Tsipras net nesiruošia aiškinti, iš kur jo partija paims šiuos milijardus. „Jie turi neatmušamą kozirį. Niekada nebuvo valdžioje, tad aiškina, kad nėra atsakingi už krizę ir jos pasekmes“, – piktinosi E.Venizelos.
„Syrizos“ atstovai karštai aiškino paprastiems graikams, jog valstybės skola yra tokia, kad Graikija niekuomet iš jos neišbris, tad būtina mesti euro kelią dėl savarankiškumo tako, tačiau TVF vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad nuo skolos niekas nepaspruks. „Skola yra skola ir tai yra įsipareigojimas“, – šaltai nukirto graikų radikalų kalbas ji.
Šūkauja, bet nesusitaria
„Jei laimės „Naujoji demokratija“, viskas bus labai panašu“, – optimizmu nespinduliavo L.Gudžinskas, kalbėdamas apie galimybę, kad valdžioje liks dabartinė centro dešiniųjų suburta koalicija. Pagrindine problema tokiu atveju taps bendro sutarimo paieškos.
Graikijos politikams net tris kartus iš eilės nepavyko Parlamente išrinkti šalies prezidento. Ligšiolinė valdančioji koalicija dėjo nemažai pastangų, kad nuramintų vis labiau dėl biudžeto karpymo siuntančius graikus, tačiau juos labiau guodžia skambios A.Tsipro kalbos.
Vienintelė grėsmė, kuri gali atvesti į protą net ir „Syrizos“ narius, – sustabdyta ES ir Tarptautinio valiutos fondo parama. Kol kas atrodo, kad Graikijos radikalai ketina laukti iki pat paskutinės akimirkos ir savotiškai šantažuoti nuosaikias politines jėgas ir kaupti nusivylusių rinkėjų balsus.
Chaosas gali tęstis
Trečiasis ir, matyt, pats pavojingiausias krizės scenarijus, kuris gali nutikti Graikijai, – nesuformuota vyriausybė ir dar vienas štilis valdžios viršūnėje. „Laikas tiksi ir visi puikiai supranta, kad kol Graikija nesugebės išsirinkti valdžios, jokios paramos nematys“, – dėstė L.Gudžinskas.
Pasak politologo, ES neturi kitų veiksmingesnių poveikio Graikijai priemonių. „Apie tiesioginį poveikį, suprantama, negali būti kalbos.
Tačiau jau ir dabar sustabdyta parama verčia graikus greičiau ieškoti kelio iš šios situacijos“, – aiškino jis.
„Nemanau, kad net ir ryškesnė „Syrizos“ pergalė paskatins graikus išstoti iš euro zonos“, – prognozavo politologas.
Išstojusi iš euro zonos Graikija privalėtų grįžti prie buvusios nacionalinės valiutos – drachmos. Pastaroji neabejotinai tik dar labiau nusmukdytų jau dabar paskolų nesurenkančią Graikiją.
