Kad neapykanta žydams Europoje veržiasi per kraštus, patys žydai kalba jau kurį laiką.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje vien praėjusį mėnesį nuskambėjo du teroro išpuoliai, kurių metu taikytasi į žydus.
Teroro šmėkla savaitgalį buvo atslinkusi ir į Kopenhagą, kur po išpuolio kavinėje teroristas kitu savo taikiniu pasirinko žydų sinagogą.
„Tai ciniškas teroro aktas“, – po savaitgalį Kopenhagoje įvykdytų išpuolių, kurių metu žuvo du žmonės, pareiškė Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt. Ji pažadėjo daryti viską, kad apsaugotų Danijos žydų bendruomenę.
Tačiau tai neguodžia šalyje ir visoje Europoje gyvenančių žydų. Pastaruoju metu suaktyvėjusios antisemitinės atakos verčia žemyne gyvenančius žydus jaustis nesaugiai.
Todėl neatsitiktinai žydų politikai ir rabinai teigia, kad bendruomenėse pasėta didžiulė baimė ir paranoja, o žmonės jaučiasi nusivylę politikais, kurie nesugeba užtikrinti jų saugumo. Dabar baiminamasi, kad dažnėjančių išpuolių išgąsdinti žydai gali darsyk palikti Europą.
Tikisi didesnės apsaugos
Po savaitgalį Kopenhagoje įvykdytų kruvinų išpuolių Europos žydų asociacija dar kartą paragino suteikti kuo didesnę apsaugą Europoje veikiančioms žydų institucijoms.
Asociacijos generalinis direktorius, rabinas Menachemas Margolinas teigė, jog Europos Sąjungos (ES) lyderiai nepadarė pakankamai, kad sustabdytų antisemitines atakas ir prietarus.
Esą tai įrodo šeštadienį Danijoje įvykdytos dvi atakos: ginkluotas šaulys siautėjo kavinėje, kur vyko vieša diskusija „Menas, šventvagystė ir žodžio laisvė“, o vėliau nuvyko ir paleido šūvius sinagogoje. Per šį išpuolį žuvo du žmonės, vienas jų – žydas.
„Miesto žydų bendruomenėje dabar tvyro įtampa, – kalbėjo rabinas Yitzhakas Leventhalis iš Kopenhagos. – Tai buvo ataka prieš žydų teisę čia egzistuoti.“
Pakvietė į Izraelį
Po išpuolio į Europos šalyse gyvenančius žydus kreipėsi ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Jis paragino juos emigruoti į Izraelį.
Premjeras teigė, kad jo vyriausybė aptars 46 milijonų dolerių vertės planą, skirtą paskatinti Prancūzijoje, Belgijoje ir Ukrainoje gyvenančius žydus persikelti į Izraelį.
„Islamo ekstremistų terorizmas vėl sukrėtė Europą. Žydai ir vėl žudomi Europos žemėje todėl, kad jie yra žydai. Žydai nusipelnė saugiai gyventi visose šalyse, bet savo broliams ir seserims žydams sakome: Izraelis yra jūsų namai, – kalbėjo premjeras. – Europos žydams ir pasaulio žydams sakau, kad Izraelis jūsų laukia išskėstomis rankomis.“
Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai B.Netanyahu kviečia Europos žydus atvykti į Izraelį – taip jis kalbėjo ir po atakų Paryžiuje.
Nuo tada Žydų agentūra apskaičiavo, kad beveik 10 tūkst. Prancūzijos piliečių susidomėjo emigracija į Izraelį.
Ragina nepasiduoti terorui
Šį Izraelio premjero pareiškimą sukritikavo Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas – jis mano, kad tai politinė manipuliacija.
„Apgailestauju dėl B.Netanyahu pareiškimo. Buvimas pačiame rinkimų kampanijos vidury nereiškia, kad galima sau leisti tokio pobūdžio pareiškimą. Prancūzijos žydų vieta yra Prancūzijoje“, – sakė M.Vallsas.
Premjero teiginiams nepritarė ir rabinas iš Kopenhagos Jairas Melchioras. Jis teigė, kad B.Netanyahu pareiškimas buvo „nuviliantis“.
„Teroras nėra priežastis emigruoti į Izraelį. Tikiuosi, kad saugumo tarnybos padarys tai, ką reikia, o mūsų gyvenimas toliau klostysis normaliai, – vylėsi rabinas. – Teroro tikslas yra pakeisti mūsų gyvenimą, bet mes to neleisime.“ („The Guardian“, AP, LR)
Išniekino Prancūzijos žydų kapus
Šį savaitgalį Prancūziją sukrėtė antisemitinis išpuolis. Elzaso regiono Sar Junjono mieste išniekinta beveik 400 žydų kapaviečių. Nežinomi asmenys išvartė paminklus (nuotr.), ant jų raudonais dažais išpiešė nacių svastikas.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazeneuve’as įvykį pavadino „pasibjaurėtinu poelgiu“ ir teigė, kad bus dedamos visos pastangos, kad asmuo arba asmenys, atsakingi už šį poelgį, būtų surasti ir nubausti.
„Tai buvo šlykštus poelgis, nukreiptas prieš religinę laisvę ir toleranciją. Prancūzija netoleruos šios atakos, kuri prieštarauja bendroms Prancūzijos žmonių vertybėms“, – kalbėjo B.Cazeneuve’as.
Daugybė kapinėse palaidotų žydų buvo Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto holokausto aukos. Tuo metu nacių koncentracijos stovyklose nužudyta beveik 76 tūkst. Prancūzijos žydų.
