Lenkijoje sukruto Vladimiro Putino gerbėjai

Plačią tarptautinę propagandą dėl karo Ukrainoje vykdanti Maskva rėmėjų gausa Lenkijoje iki šiol pasigirti negalėjo. Bet aktyvus darbas, atrodo, duoda vaisių – Kremlių šlovinantys lenkai buriasi į partiją.

Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

Feb 19, 2015, 7:48 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:53 PM

Lietuvoje Vladimirą Putiną kviečiantys ir JAV, ES bei NATO keikiantys marginalai neseniai buvo nušvilpti ir išjuokti, be to, sulaukė ir teisėsaugos dėmesio.

O ar sugebės pagausinti Rusijos mylėtojų gretas Varšuvoje kuriama V.Putiną bei prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje liaupsinanti partija „Santarvė“?

Ir nors ekspertai tikina, kad 3 mažai žinomų politikų buriama „Santarvė“ neturi jokių galimybių per rudenį vyksiančius rinkimus prasimušti į Seimą, politologams nerimą kelia tai, kad prorusiškų simpatijų vis labiau neslepia radikaliosios dešiniosios organizacijos. O pagyras separatistams ima skleisti net universitetų profesoriai.

Pakvietė separatistų atstovus

„Santarvę“ kurti nusprendė trys nebeegzistuojančios kairuoliškos „Savigynos“ partijos nariai. „Savigyna“ į Lenkijos politinę areną įsiveržė prieš dešimtmetį, kai guminiais batais avintis ūkininkas, buvęs boksininkas Andrzejus Lepperis išgarsėjo žemdirbių streikų organizavimu.

Dalis Lenkijos politologų jau tada įtarė, kad A.Lepperį finansuoja Maskva, mat šis seimūnas negailėjo pagyrų V.Putinui bei Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Po korupcijos bei sekso skandalų „Savigyna“ ėmė byrėti, o skolų spaudžiamas A.Lepperis nusižudė.

„Santarvėje“ lyderio vaidmenį perėmė buvęs „Savigynos“ atstovas spaudai, Seimo nariu sykį jau išrinktas Mateuszas Piskorskis. Šis 37 metų humanitarinių mokslų daktaras gyrė Rusijos sprendimą okupuoti Krymą ir vyko stebėti ten rengiamo pseudoreferendumo.

M.Piskorskis labai mėgstamas rusiškose televizijos laidose. Jose jis pristatomas kaip nepriklausomas Lenkijos ekspertas, politologas, nors iš tikrųjų tik išsako Varšuvoje nepopuliarų prorusišką požiūrį į įvykius Ukrainoje. M.Piskorskis neslepia palaikantis ir Sirijos diktatorišką režimą, kurį remia ir ginkluoja Maskva.

M.Piskorskis paviešino, kad į rengiamą „Santarvės“ suvažiavimą pakvietė Maskvos bei Donbaso separatistų atstovus.

Dėstytojas parėmė sadistus

Spėjama, kad „Santarvės“ nariu gali tapti ir Vroclavo universiteto filosofijos profesorius Boguslawas Pazis. Šiam mokslų daktarui dėl internete skelbto tautinės nesantaikos kurstymo universiteto vadovybė laikinai uždraudė skaityti paskaitas.

B.Pazis į savo paskyrą „Facebook“ įkėlė vaizdo įrašą, kuriame Donecko separatistai tyčiojasi iš Ukrainos karių palaikų. Įdėdamas komentarą, jog neįmanoma nemylėti rusų už tai, kad jie naikina ukrainiečius fašistus, papiktino daugybę lenkų.

Lenkijos vyriausybė nuosekliai remia Ukrainos siekius išsaugoti šalies vientisumą ir be paliovos smerkia Maskvos paramą separatistams. Paaiškėjus, kad B.Pazis panašius tautinę nesantaiką keliančius komentarus skelbė ne kartą, jam laikinai buvo uždrausta mokyti studentus.

Tai įsiutino kai kurias nacionalistines partijas, kurios negali atleisti Ukrainai prieškario žudynių Voluinėje. B.Pazį užsistojo net kai kurie dėstytojai – esą nevalia varžyti žodžio laisvės.

Prisidengia žodžio laisve

Mokslų akademijos Etikos komisijos vadovas, teisininkas Andrzejus Zollis pareiškė, kad B.Pazis žodžio laisvę panaudojo tautinei neapykantai ir fiziniam susidorojimui propaguoti, o tai draudžia konstitucija.

Ginčai dėl B.Pazio suskaidė dešiniuosius – dalis jų minėtą profesorių įvardijo kaip valdžios skriaudžiamą patriotą, o dalis vadina Maskvos agentu.

Profesorius Janas Hartmanas pareiškė, kad blogiausia yra tai, kad B.Pazis savo pavaldiniais Vroclavo universitete įdarbino panašių promaskvietiškų pažiūrų dėstytojus, kurie, prisidengdami žodžio laisve, skleidžia antiukrainietišką propagandą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.