Reformai, kuria siekiama padaryti galą dešimtmečius trunkančiam politiniam nestabilumui, siejamam su Italijos pokario tradicija, kai po rinkimų į valdžią ateina vyriausybės, neturinčios parlamente pakankamos balsų daugumos, per balsavimą pritarė 334 deputatai, o prieš balsavo tik 61.
Šis įstatymas įsigalios ateinančiais metais. Vyriausybės vadovas reformatorius Matteo Renzi tikisi iki to laiko taip pat priimti konstitucijos pataisą, pagal kurią būtų panaikinti vieni iš dvejų parlamento rūmų – Senatas, turintis galias vilkinti ir blokuoti įstatymų priėmimą.
Buvo neabejojama, kad M.Renzi užsitikrins įtikinamą pergalę dėl reformos patvirtinimo po to, kai jo centro kairiųjų vyriausybė praėjusią savaitę laimėjimo tris su šiuo įstatymu susijusius balsavimus dėl pasitikėjimo.
Įstatymas garantuos daugumą vietų parlamente tai partijai, kuri gaus daugiausiai balsų rinkimuose, t.y. pirmąją vietą užėmusiai partijai ar politinių jėgų aljansui automatiškai atiteks 340 vietų 630 narių turinčiuose Deputatų Rūmuose.
Jei nė viena partija pirmajame rinkimų rate nesurinks 40 proc. balsų, turės būti rengiamas antras balsavimas. Taip pat numatyta, kad partijos turi surinkti mažiausiai 3 proc. balsų, kad patektų į parlamentą.
„Įsipareigojimas įvykdytas, pažadas ištesėtas“, – parašė M.Renzi socialiniame tinkle „Twitter“ po balsavimo.
„Italijai reikia tų, kurie ne visada sako „ne“. Pirmyn, kukliai ir drąsiai. Tai #geras metas“, – pridūrė jis.
Prieš balsavimą M.Renzi susitikime su akcijų biržos prekybininkais Milane sakė, jog naują rinkimų sistemą laiko savo platesnės reformų darbotvarkės ašimi.
„Naujasis įstatymas turi visiško aiškumo elementą: bus aišku, kas laimėjo ir kas vadovaus penkerius metus“, – aiškino premjeras ir pridūrė, jog „toks politinis stabilumas yra ekonomikos inovacijų prielaida.
Reforma sulaukė griežto pasipriešinimo iš premjero politinių oponentų ir kai kurių jo partijos sąjungininkų, kurie būgštauja, kad jaunatviškas vyriausybės vadovas, kuris yra populiariausias šalies politikas, siekia konsoliduoti savo valdžią.
Taip pat girdimi akademinio sluoksnio atstovų nuogąstavimai, kad kabineto rankose bus sutelkta per daug galių.
M.Renzi atmetė kaltinimus dėl mėginimo konsoliduoti valdžią, pabrėžęs, kad Italija turi judėti link panašios dvipartinės sistemos, kokia galioja daugelyje kitų demokratinių valstybių, jei nori spręsti rimtas ir giliai įsišaknijusias problemas, varginančias jos ekonomiką, taip pat viešojo administravimo, teismų ir politinę sistemas.
Tokiam požiūriui pritarė Italijos ekspertas Marcas Lazaras iš Paryžiaus politikos mokslų instituto.
„Tai suteiks šaliai politinį stabilumą – pagrindinė Italijos politikos problema galiausiai bus išspręsta“, – sakė jis.
Pasak M.Lazaro, būgštavimai dėl galimos grėsmės demokratijai yra perdėti, tačiau suprantami, turint galvoje Italijos fašistinę praeitį ir ne taip seniai pasibaigusį Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) vadovavimą. Tris kadencijas prie vyriausybės vairo stovėjęs S.Berlusconi buvo kaltinamas tuo, kad eidamas premjero pareigas rūpinosi tik savo žiniasklaidos ir verslo imperijos interesais.
