Krizė akivaizdi – tarp Šiaurės Afrikos ir Europos pietinių krantų nuskęsta tiek pabėgėlių, kad Viduržemio jūrą netrukus bus galima vadinti povandeninėmis migrantų kapinėmis.
Į Senąjį žemyną plūsta šimtai tūkstančių žmonių, o tie, kurie pasiekia Italiją ar Graikiją, tampa būtent šių šalių atsakomybe – tokia dabartinė pabėgėlių priėmimo sistema.
Romoje ir Atėnuose, žinoma, girdėti nepasitenkinimas – situacija esą nesąžininga. EK, regis, išgirdo skundus ir siūlo sumažinti Pietų šalims tenkantį krūvį.
Pagal naująją programą, iki 2020 metų bus paskirstyta 20 tūkst. vietų visoje ES iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos Europoje.
Vadinasi, į programą turės įsitraukti visos Bendrijos narės, kurioms bus paskirstytos kvotos.
Kalba apie Australiją
Tiesa, dar pagal ankstesnius susitarimus galimybę nedalyvauti schemoje turi Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija.
O britai, nors naujoji tvarka jų ir neliečia, nepraleido progos dar sykį supeikti EK planų.
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Theresa May šią savaitę aiškino, kad nereikėtų skatinti žmonių leistis į pavojingą kelionę jūra į Europą, ir pabrėžė, jog Londonas „niekada nedalyvaus“ privalomoje migrantų perkėlimo programoje.
„Reikia atskirti tuos, kurie iš tiesų bėga nuo persekiojimo, ir ekonominius migrantus, kurie ieško geresnio gyvenimo. O kalbama būtent apie pastaruosius, kurie sumoka nusikaltėlių gaujoms, kad juos nuplukdytų į Europą“, – kalbėjo Th.May.
Nacionalistinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos nariai ir kai kurie valdantieji konservatoriai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalba apie Australijos modelį. Ši šalis laivus su pabėgėliais sustabdo dar jūroje ir siunčia atgal – dažniausiai į Indoneziją.
Laikosi Ženevos konvencijos
ES vadovybė britų, kitais metais greičiausiai rengsiančių referendumą, per kurį spręs, ar likti Bendrijoje, priekaištus dažniausiai išklauso mandagiai. Bet ne šįkart.
EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas dar pripažino, kad naujosios programos projektas „tikrai sukels debatų ir kritikos“. Bet tuoj pat pridūrė, kad Th.May argumentai netikslūs.
„Labai gerbiu britišką protą. Bet nesu tikras, ar Th.May yra susipažinusi su visais mūsų parengtais planais.
Juk akivaizdu, kad krizė dar sustiprės, jei nieko nedarysime, – tvirtino F.Timmermansas. – Neveiksnumas sugriautų Europos reputaciją. Neįsivaizduoju, kaip kas nors gali aiškinti, kad mūsų programa pablogins situaciją.“
Registruos pirštų atspaudus
Neatsiliko ir ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, kurią Th.May sukritikavo asmeniškai, nepamiršdama pridurti, kad migrantų laivai turėtų būti nutempiami atgal į Šiaurės Afriką.
„Mes laikomės Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, tad iškart grąžinti žmonių ten, iš kur jie atvyko, negalime. Asmenys, kuriuos išgelbėsime jūroje, nebus iškart atiduodami atgal“, – Londonui kirto F.Mogherini.
EK pareigūnai patikino, kad, pagal planą, visi pabėgėliai tikrai negalės likti Europoje. Ekspertai kiekvieną atvejį vertins atskirai ir, jei prašymo nepatenkins, išsiųs migrantą atgal.
Be to, visų laikinai ES teritorijoje priglaustų pabėgėlių pirštų atspaudai bus įtraukti į Bendrijos biometrinę prieglobsčio prašymo registracijos sistemą – kad asmuo neišvyktų iš šalies, kuri jį priėmė.
„Žinoma, atsižvelgsime į tam tikras asmenines detales. Neišsiųsime į Lenkiją moters, kurios vyras jau gyvena Švedijoje“, – patikino F.Timmermansas.
Į Lietuvą siūlo perkelti 207 pabėgėlius
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius vakar teigė, kad Bendrijai sprendžiant pabėgėlių klausimą turi būti suformuota „bendra ES politika“, tačiau Lietuvos pozicijos dėl privalomų kvotų šalims nedetalizavo.
Anot A.Butkevičiaus, galutiniai sprendimai dėl kvotų turėtų būti priimti Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą mėnesį.
„Lietuva negali būti abejinga ir irgi turi prisidėti prie tos problemos sprendimo. Europos Vadovų Ta rybos posėdyje turėtų būti priimtas aiškus sprendimas, kuris turėtų būti grįstas aiškiais kriterijais“, – Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
EK siūlo pabėgėlių srautą paskirstyti visoms ES šalims. Siūloma, kad į Lietuvą būtų perkelti 207 dabar stovyklose esantys pabėgėliai. Šalis taip pat turėtų išnagrinėti 1 proc. migrantų prieglobsčio prašymų.
Latvijai numatoma priimti 220 perkeltųjų asmenų, Estijai – 326, Lenkijai – 962. Didžiausias skaičius numatomas Vokietijai – pagal schemą, ji priimtų 3086 pabėgėlius.
