Sprendžiant pagal Briuselio siunčiamus signalus, ES ne tik vengs minėti galimą Ukrainos narystę sąjungoje, bet ir kalbės apie bevizio režimo Ukrainai bei Gruzijai atidėjimą.
Juodraštinė Rygos susitikimo rezoliucija, paviešinta dar prieš renginį, atrodo daug mažiau ambicinga nei toji, kuri buvo priimta praėjusiame viršūnių susitikime Vilniuje.
2013-ųjų pabaigoje vykęs ir revoliuciją Kijeve pakurstęs susitikimas pripažino „kai kurių partnerių europines viltis ir europinį pasirinkimą“. Tuo tarpu šio susitikimo juodraštyje rašoma, kad „ES ir jos valdžiai spręsti, kaip toliau vystyti santykius“.
Kaip teigia Atlanto tarybos atstovas Robbie'is Grameris, juodraštyje – akivaizdus ES atsitraukimas nuo didesnio įsipareigojimo savo partnerėms.
Su kaimynėmis – sudėtingi santykiai
Atsargi kalba rodo neaiškų Rytų partnerystės statusą. Glaudesnių ES santykių su buvusiomis sovietinėmis respublikomis idėja gimė 2009 m. Švedijai ir Lenkijai. Ji išsirutuliojo į platesnę bloko kaimynystės politiką.
Vis dėlto santykiai su šešiomis valstybėmis – Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu – susiklostė šiek tiek kitaip. ES visada turėjo būti atsargi, kad neišprovokuotų Rusijos.
Ukraina, Gruzija ir Moldova su ES pasirašė Asociacijos sutartį ir laisvos prekybos susitarimus. Moldova turi bevizį režimą su ES šalimis. Tačiau Armėnija artėja prie Rusijos, o naftos turintį Azerbaidžaną domina tik energetinė partnerystė. Galiausiai Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka susilaukė ES ir JAV sankcijų dėl politinės opozicijos draudimo.
Pastaraisiais mėnesiais Kijevo valdžia mėgino ukrainiečius įtikinti, kad vienintelė kliūtis beviziam režimui yra ES nenoras pakelti barjerų, kol Ukrainos rytuose verda konfliktas. Vis dėlto Briuselis teigia, kad, mėgindamas įgyvendinti technines reformas, reikalingas vizoms panaikinti, Kijevas juda pernelyg lėtai.
Be to, baiminamasi, jog bevizis režimas sukeltų didžiulį darbo migrantų, norinčių pabėgti iš ekonomiškai nusilpusios Ukrainos, antplūdį.
A.Merkel pareiškimai optimizmo neteikia Nedžiugina ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimai prieš susitikimą Rygoje. Ketvirtadienį kanclerė pareiškė, kad Rytų partnerystė nėra priemonė Europos Sąjungai plėsti.
Prieš išvykdama į Rygą dalyvauti Rytų partnerystės viršūnių susitikime, ji kreipėsi į Bundestago deputatus. A. Merkel pabrėžė, kad „mes neturime suteikti nepagrįstų vilčių, kurių negalėsime įgyvendinti“.
Vokietijos kanclerė taip pat pažymėjo, kad Rytų partnerystės programa nėra nukreipta prieš Rusiją. Pasak jos, mąstymas kategorijomis „arba-arba“, kai konkreti šalis turi rinktis arba ES, arba Rusiją, yra nepriimtinas. „Pavyzdžiui, mes gerbiame Armėnijos, kuri palaiko glaudžius ekonominius santykius su Rusija, sprendimą“, – sakė A. Merkel.
Be to, Europa „pasirengusi suintensyvinti savo santykius su Baltarusija“, bet Minskas turi gerbti žmogaus teises ir išspręsti politinių kalinių problemą, pažymėjo Vokietijos vyriausybės vadovė.
Ukrainiečiai vilties nepraranda
Vis dėlto Ukraina pasiduoti nežada. Antradienį šalies prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Cameronu ir pabrėžė, kad ukrainiečiai laukia „aiškesnių signalų“ dėl bevizio režimo ir „šalies europinės ateities planų“.
Tačiau susitikimą temdo Rusijos šešėlis. Ankstesnis susitikimas Vilniuje pakurstė Euromaidano protestus, kurie nulėmė dabartinę krizę su Rusija. Maskva dabar akylai seks, kas vyks per susitikimą Rygoje.
Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino ES įrodyti, kad Rytų partnerystė nėra grėsmė.
„Mūsų europiniai partneriai tikino, kad Rytų partnerystė nekliudys Rusijos interesams. Žodžiai skambūs, ir mes norėtume matyti juos įgyvendintus konkrečiais darbais“, – sakė S.Lavrovas.
ES nori, kad partnerystė būtų naudinga visiems, tuo tarpu Rusija žaidžia nulinės sumos žaidimą, kur visi laimėtojais būti negali.
Naudingas požiūris baltarusiams
Pakiliai ateitį Europos Sąjungoje įsivaizduojančioms šalims susitikimas Rygoje gali virsti nusivylimu. Tuo tarpu Baltarusijai tokia ES pozicija palanki.
Baltarusijai dabar susidariusi proga balansuoti tarp dviejų pusių – ES ir Rusijos. Kaimynystės politikos ir plėtros komisaras Johannesas Hahnas praėjusį mėnesį susitiko su A.Lukašenka ir teigė, kad „paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas“ prezidentas remia Minsko susitarimus.
„Mes vertiname subalansuotą Baltarusijos požiūrį į Ukrainą ir žingsnius, kuriuos šalis žengia santykiuose su ES“, – kalbėjo J.Hahno atstovė spaudai po susitikimo.
Tiesa, tai nereiškia, kad santykiuose su šia šalimi trinties nėra. ES vis dar ragina paleisti šalies politinius kalinius, tačiau drauge stengiasi nesugriauti užmegzto ryšio su Baltarusija, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Maskva.
Mažas žingsnis pirmyn
Apie pakitusį ir atsargų ES diskursą Rygos susitikime kalba ir Lietuvos politikai bei europarlamentarai. Vis dėlto Rygos susitikimas neturėtų būti laikomas nereikšmingu.
„Mes turėtume pasinaudoti Rygos susitikimu, o ne vertinti jį, kaip eilinį, nes politinis momentas yra labai opus. Ryga žymi pusiaukelę. Asociacijos sutartis tapo svarbiu įrankiu reformuojant tas valstybes. Mes turime išlaikyti motyvaciją, nes niekas dar nesukūrė stimulo kažką tose šalyse daryti“, – dėstė Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
Pasak jo, didelę įtaką Rytų partnerystei daro ES santykiai su Rusija ir negerėjanti situacija Rytų Ukrainoje.
„Europos Sąjunga neatmetė to veiksnio, kad Rusija dalyvauja jos politikoje, santykiuose su trečiosiomis valstybėmis. Įvertinant tai, gali būti, jog šitas veiksnys bus lemiamas. Prie to prisideda ir pasunkėjusi padėtis Ukrainoje.
Reikėtų konstatuoti, kad Europos Sąjunga pripažįsta, jog bevizis režimas bus įvestas, nustatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Nederėtų sakyti: jūs kažko nepadarėte, tik kai padarysite, mes grįšime prie šio sprendimo. Labai tikiuosi, kad ta gera žinia bus pasakyta Rygoje. Ne trūkumai turėtų nulemti mūsų perspektyvą“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
