Jo varžovas, ligšiolinis prezidentas Bronislawas Komorowskis, iškeltas kandidatu valdančiosios verslininkus palaikančios Pilietinės platformos, pelnė 48,45 proc. balsų.
Šalies, turinčios daugiau kaip 37 mln. gyventojų, rinkėjų aktyvumas siekė 55,34 proc.
A.Duda, 43-ejų teisininkas, turintis patirties vyriausybės darbe, prezidento pareigas pradės eiti rugpjūtį.
Jo pergalė laikoma rimtu perspėjimu valdančiajai vyriausybei prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.
A.Duda, sekmadienį laimėjęs įtemptą Lenkijos prezidento rinkimų kovą, yra glaudžiai susijęs su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais.
Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“.
A.Duda pasakojo, kad likus dviem dienoms iki lemtingojo skrydžio prezidentas pasakė jam, kad artėja kartų pasikeitimas ir dabar jis kartu su savo bendraamžiais turės prisiimti atsakomybę už šalies ateitį.
„Kai po katastrofos tai prisiminiau, mane nukrėtė šiurpas“, – sakė jis laikraščiui „Rzeczpospolita“.
Visgi A.Duda tapo geriau žinomas visuomenei tik vėlia, kai Lecho brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis – buvęs vyriausybės vadovas ir dabartinis konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis – paskelbė jį kandidatu į prezidentus.
PiS yra didžiausia opozicinė partija ir valdančiosios centristinės pakraipos Pilietinės platformos (PO) politinė varžovė.
PO į valdžią atėjo 2007-aisiais, pakeitusi dvejus metus šaliai vadovavusią PiS vyriausybę.
Nuo choristo ir teisininko iki daug žadančio politiko
Krokuvos mieste 1972 metais gimęs A.Duda dainavo berniukų chore ir buvo harceras, kaip Lenkijoje vadinami skautai. Vėliau jis Jogailos universitete baigė teisės studijas.
Kai TTP 2005 metais atėjo į valdžią, A.Duda buvo paskirtas teisingumo viceministru. Iš šių pareigų jis pasitraukė 2008-aisiais, kad taptų L.Kaczynskio patarėju. 2011 metais A.Duda buvo išrinktas į Seimą, o pernai – į Europos Parlamentą.
Savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose A.Duda žadėjo lenkams įvairias socialines išmokas, papildomas mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat tikino, kad sumažins pensinį amžių, kurį PO vyriausybė padidino iki 67 metų.
Nemažai apžvalgininkų sutinka, kad Lenkijos ekonomikai šių A.Dudos pažadų įgyvendinimas būtų pernelyg sunki našta.
„Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą“, – sakė politologas Radoslawas Markowskis iš Politikos mokslų akademijos.
Užsienio, o ypač gynybos politikos, srityje A.Dudos retorika pernelyg nesiskyrė nuo pagrindinio varžovo – jis žadėjo stiprinti Lenkijos ryšius NATO, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje.
„Lenkijai geriausias veiksmų planas būtų amerikiečių karių dislokavimas jos teritorijoje. Tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą“, – aiškino jis.
Tiesa, A.Duda sako, kad nepritaria šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.
Jis, kaip ir įtakinga šalies Katalikų bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją – pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris, ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.
Buvo aktyvesnis už varžovą
A.Duda išmaišė visą šalį, agituodamas rinkėjus, o vos paaiškėjus pirmojo balsavimo rezultatams dar aktyviau kibo į rinkimų kampanijos darbus – po pirmojo turo nuo pat ankstyvo ryto A.Duda apsnūdusius ir naktį nedaug miegojusius žurnalistus vaišino kava. O likus penkioms dienoms iki antrojo turo jam pavyko pelnyti profsąjungos „Solidarumas“ palaikymą.
Už savo varžovą A.Duda buvo aktyvesnis, nors paskutinę savaitę B.Komorowskis iš ramaus nekonfliktiško prezidento ir tapo aršiu politiku, kelis sykius viešai užsipuolusiu opozicijos atstovą. Vis dėlto tai nepadėjo – A.Duda buvo girdimas labiau, o jo pasiūlymai lenkams patiko labiau nei kiek pabodusio ir pilko B.Komorowskio.
A.Duda pasisako už tai, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, kuri garantuotų, kad dėl piliečių iniciatyvų, surinkusių mažiausiai milijoną parašų, automatiškai būtų rengiami referendumai. Šiuo metu Seimas gali vetuoti piliečių iniciatyvas ir tai daro.
A.Dudos žmona Agata yra mokytoja, pora augina dukterį Kingą. Jo uošvis yra rašytojas, poetas ir literatūros kritikas Julianas Kornhauseris.
