Nors galutiniai rinkimų duomenys paaiškės tik antradienį, jau sekmadienio naktį tapo aišku, kad 43-ejų teisininkas, europarlamentaras Andrzejus Duda Lenkijos prezidentūroje pakeis iki šiol ramiai šaliai vadovavusį 62 metų istoriką Bronislawą Komorowskį.
Ši A.Dudos pergalė Vakarų politologams tapo netikėta todėl, kad Lenkija buvo vienintelė ES valstybė, per pasaulinę ekonominę krizę nepatyrusi nuosmukio, o B.Komorowskis atstovavo valdančiajai Piliečių platformos partijai (PPP).
Prezidentas atrodė populiarus, netgi užtikrintas savo pergale dar pirmajame ture.
Tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis. Kas įvyko?
Laimėtojo anksčiau nepažino
Vidaus ekspertams mažėjantis PPP populiarumas nebuvo paslaptis, tačiau A.Dudos pergalė rodėsi neįmanoma todėl, kad dar prieš pusmetį tai buvo visiškai nepopuliarus politikas.
Kadangi keletą pastarųjų metų visos sociologinės apklausos liudijo, kad B.Komorowskis 2–3 kartus populiarumu lenkia kitus politikus, jo perrinkimu antrajai kadencijai neabejojo net opozicija.
Bijodami kompromitacijos kitų partijų vadai atsisakė prezidento rinkimuose varžytis su B.Komorowskiu ir delegavo jaunus ir mažai žinomus pavaldinius.
Kai opozicinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) kandidatu iškėlė A.Dudą, pirmoje apklausoje jį rėmė tik 14, o B.Komorowskį – 60 procentų tautiečių.
Netgi žurnalistai tada A.Dudą painiojo su labiau žinomu bendrapavardžiu, „Solidarumo“ profsąjungos vadovu Piotru Duda, o PPP džiaugėsi būsima pergale ir teigė, kad B.Komorowskis „neturi prieš ką pralaimėti“.
Kaip balsavo lenkai?
Ekspertai kaipmat atkreipė dėmesį į antrojo rinkimų turo detales – kaip balsavo Lenkija. Dauguma didmiesčių gyventojų sekmadienį rinkosi B.Komorowskį, tačiau maži provincijos miesteliai, gyvenvietės ir kaimai ryškiai parėmė A.Dudą.
Tai, anot sociologų, liudija, kad prezidento išrinkimą nulėmė nusivylimą dėl nevykusių reformų, mažų algų, nedarbo išgyvenantys kaimo žmonės, o ne šalies klestėjimą patiriantys didmiesčių gyventojai.
Lenkijos žemėlapyje aiškiai pastebėtas ir tradicinis TTP ir PPP pasidalijimas – pastarosios partijos kandidatą labiau parėmė rytinė šalies dalis, B.Komorowskį – vakarinė.
Be to, A.Dudą labiausiai parėmė jaunimas – amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų beveik du trečdaliai piliečių balsavo būtent už jį, žadantį permainas. B.Komorowskis, savo rinkimų šūkiu pasirinkęs posakį „Santarvė vienija“, jaunimui atrodė pasipūtęs ir nesuprantantis žmonių nusivylimo priežasčių.
Kalta arogancija ir nusivylimas
B.Komorowskis iš dalies pats kaltas dėl pralaimėjimo, nes, įtikėjęs lengva pergale, pro pirštus žiūrėjo į rinkimų kampaniją ir ji ilgą laiką buvo vangi, nematoma.
TTP ėmė pavyzdį iš JAV partijų ir rengė efektingus mitingus, o A.Duda tris mėnesius kasdien važinėjo po šalį su rinkimų autobusu. Kiekvienas atvykimas į miestą ar gyvenvietę virsdavo kone šou – lyg būtų atvažiavusi žvaigždė.
Senamadiškų pažiūrų neslepiantis B.Komorowskis neįvertino internetinės žiniasklaidos svarbos, neskyrė jai pakankamo dėmesio, dėl to čia net tapo savotišku pajuokų objektu. Ypač po vizito Japonijos parlamente, kai pozuodamas nuotraukai arogantiškai atsistojo ant parlamento pirmininko kėdės ir garsiai pravardžiavo vieną pavaldinį.
A.Dudos štabas puikiai pasinaudojo tokiu B.Komorowskio netaktu Japonijoje ir teigė, kad anglų kalbos nemokantis ir nevykusius pokštus krečiantis prezidentas daro šaliai gėdą.
Dėl romaus būdo B.Komorowskiui jau anksčiau buvo prigijusi Eigulio pravardė, kuri iš pradžių tautiečiams patiko, tačiau pastaruoju metu ėmė kelti neigiamas asociacijas, susijusias su tinginiavimu ir senamadiškumu.
Kaip teigia sociologijos profesorius Radoslawas Markowskis, B.Komorowskio pralaimėjimą iš dalies lėmė ir smunkantys jį palaikančios PPP reitingai.
Nors PPP vadovaujama vyriausybė apsaugojo šalį nuo ekonominės krizės, per aštuonerius valdymo metus ji ištesėjo mažiau negu pusę pažadų.
B.Komorowskis rinkimų kampanijos pradžioje nesiūlė jokių reformų, o rėmėsi vien gąsdinimais, kad TTP yra neatsakinga, o jos kandidatas nepatyręs.
Tokie gąsdinimai nebuvo veiksmingi, nes pati PPP buvo įsivėlusi į daugybę korupcinių skandalų ir ministrais skyrė nekompetentingus šios partijos atstovus.
Laukia neramios permainos?
A.Dudos skelbtos mokesčių lengvatos bei algų ir pašalpų didinimas valstybės biudžetui atsieitų 300 mlrd. zlotų (beveik 73 mlrd. eurų), tad manoma, kad tebus ištesėta dalis pažadų, nes visiems laisvų lėšų biudžete nėra. Be to, prezidento įgaliojimai Lenkijoje yra gana riboti.
A.Dudos išrinkimas gali prisidėti prie TTP pergalės rudenį per Seimo rinkimus, o tai reikštų dar didesnes permainas politinėje arenoje. Ir nebūtinai teigiamas.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus Adamo Michniko teigimu, A.Dudos išrinkimas gali reikšti posūkį Lenkijos demokratijoje. Mat jis atstovauja TTP, kurios valdymas 2005–2007 metais asocijuojasi su demokratinių vertybių menkinimu.
A.Michnikas paragino visuomenę akylai stebėti ir neleisti, kad vėl suvešėtų įtarinėjimų ir baimės atmosfera. Galima tik prisiminti, kad valdydama šalį TTP kėlė bylas politiniams konkurentams, policija ir teismai buvo verčiami vykdyti partinius nurodymus, o apie savo darbus vyriausybė pirmiausia informuodavo katalikišką žiniasklaidą.
TTP šiemet siūlė priimti įstatymą, uždrausiantį dirbtinį apvaisinimą, o tokias operacijas darančius gydytojus ir jų pacientes bausti kalėjimo bausme.
Be to, ši partija siūlė uždrausti daryti abortą net išprievartautoms ir išsigimusį vaisių nešiojančioms moterims.
A.Duda pareiškė, kad jei rinkimus į Seimą laimės TTP, jis į užsienio reikalų ministrus siūlys Seimo narį Krzysztofą Szczerskį, kuris norėtų Lenkiją iš pasaulietinės paversti religine valstybe, kurios Senate vyrautų kunigai.
Į Europą žiūrės šalčiau
Politologai baiminasi to, kad TTP atėjimas nepablogintų Lenkijos santykių su Briuseliu, nes ši partija nuo seno giria Vengrijos lyderį Viktorą Orbaną ir siūlo iš jo imti pavyzdį priimant kai kuriuos sprendimus.
TTP prieštarauja euro įvedimui, žemės pardavimui užsieniečiams, siūlė apdėti didesniais mokesčiais užsienio bendroves, griežtinti politiką su Rusija, nepataikauti Vokietijai, Prancūzijai.
Kol kas visos šios abejonės yra išankstinės, o A.Duda žada būti visos tautos, o ne savo partijos šalininkų prezidentu. Kokia tai bus Prezidentūra, bus aišku po 2 mėnesių, kai A.Duda bus prisaikdintas šioms pareigoms.
Politinė įtampa Lenkijoje po prezidento išrinkimo nenuslūgo, nes visos partijos pranešė pradedančios Seimo rinkimų kampaniją. Ji greičiausiai bus ne mažiau aštri ir agresyvi, tad vasara Lenkijoje bus labai kovinga.
Valdančioji PPP gąsdina, kad TTP pergalė Seimo rinkimuose reikš demokratijos susiaurėjimą bei autoritarizmo ir Bažnyčios įsigalėjimą, tačiau A.Dudos išrinkimas prezidentu rodo, kad lenkai nebetiki PPP ir nori permainų.
Ką A.Dudos išrinkimas reiškia Lietuvai?
Nors išrinktasis Lenkijos vadovas A.Duda pirmiausia žadėjo permainas šalies viduje, anot apžvalgininkų, pirmiausia pokyčiai laukia toje srityje, už kurią prezidentas yra atsakingas, – užsienio politikoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad iš A.Dudos galima laukti griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau kaimyninės šalies politikos pokyčius pasikeitus prezidentui pristabdys tai, kad jo atstovaujama partija parlamente yra opozicinė.
Pasak TSPMI vadovo, gali būti, kad kaimyninėje valstybėje pasikeitus prezidentui bus labiau derinama Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl Rusijos, dėl įvykių Rytų kaimynystėje, tačiau, pasak politikos eksperto, neaišku, koks bus naujojo prezidento požiūris į dvišalius santykius.
Vilniaus universiteto TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis priminė, kad ankstesnio Lenkijos prezidento, TTP atstovo Lecho Kaczynskio santykiai su tuomečiu Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi buvo šiltesni, daugiau asmeninio pobūdžio.
