Kaip nurodoma, per neeilinį plenarinį posėdį už jį balsavo 55 deputatai. Prieš R.Vėjuonį balsavo 42 deputatai, o vienas balsalapis buvo pripažintas sugadintu.
R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.
1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.
Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.
R.Vėjuonis Seime dirbo dvi kadencijas.
Prireikė penkių balsavimų
Per penkis balsavimus, kurie parlamente vyko nuo ryto, anksčiau iš kovos turėjo pasitraukti trys R.Vėjuonio varžovai – 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.
100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.
Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.
Postą paliekantis centristas Andris Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Sieks, kad visos institucijos taptų viena komanda
Latvijos išrinktasis prezidentas Raimondas Vėjuonis trečiadienį vakare kreipdamasis į Seimą po paskutinio balsavimo, per kurį jis buvo išrinktas naujuoju šalies lyderiu, pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.
R.Vėjuonis, kuris iki šiol vadovavo Gynybos ministerijai, padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.
Išrinktasis prezidentas sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.
„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, – po slapto balsavimo sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.
Kaip jau buvo pranešta per penktąjį balsavimą Seimas R.Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, išrinko 56 balsais prieš 42.
Centristė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.
„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, – pridūrė ji.
Rinkimų išvakarėse R.Vėjuonis pareiškė,kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.
Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.
„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.
R.Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Džiaugėsi, kad išrinko per dieną
Kadenciją baigiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad Seimui naują šalies vadovą pavyko išrinkti per vieną dieną, trečiadienį vakare pranešė jo atstovė spaudai Lyga Krapinė.
Atstovė nurodė, kad A.Bėrzinis paskambino telefonu išrinktajam prezidentui R.Vėjuoniui ir pasveikino jį su išrinkimu.
„Prezidentas palinkėjo Vėjuoniui daug ištvermės, nes iš savo patirties žino, kad einant šias pareigas jos reikia labai daug“, – pridūrė L.Krapinė.
Rinkimai priminė futbolo rungtynes
A.Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.
Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybė vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai.
„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Patyręs nacionalinio saugumo srityje
Rinkimų favoritais buvo laikomi gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), bei valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.
Didžiausia valdančiosios koalicijos narė – centro dešinioji „Vienybė“ – pareiškė paramą R.Vėjuonio kandidatūrai.
R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Tuo tarpu 59 metų E.Levitas sakė, kad jo „prioritetai yra teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“.
Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė-Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999-2007 metais.
Į postą taikėsi ir krepšininkas
Valstybės vadovo posto taip pat siekė buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas 43 metų Martinis Buondaras, kurį iškėlė nedidelis opozicinis Latvijos regionų susivienijimas, ir Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.
„Santarvės centras“ užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, tačiau kitos politinės partijos atsisakė su juo bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos.
S.Dolgopolovas sakė, kad jei būtų išrinktas 2,1 mln. gyventojų turinčios Latvijos prezidentu, stengtųsi mažinti takoskyrą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų.
„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už Martinį Buondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, – AFP Rygoje sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M.Buondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.
Etninis rusas Sergejus Borisovas AFP sakė, jog nebalsuotų už S.Dolgopolovą.
„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, – sakė jis.
