Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų
bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai
iš visų 300 įstatymų leidėjų.
Kalboje, pasakytoje prieš balsavimą, Graikijos ministras
pirmininkas Alexis Tsipras pareiškė įsitikinimą,
kad „Graikijos žmonės tars tvirtą ne ultimatumui“, kurį
pateikė ES ir TVF kreditoriai, ir „didelį taip Europos
solidarumui“.
Jis taip pat pareiškė įsitikinimą, kad „po šio išdidaus
„ne“ šalies derybinė galia (su kreditoriais) bus sustiprinta“.
Preliminariame pranešime buvo nurodyta, kad už referendumą
pasisakė 179 parlamentarai, – jį palaikė daugumą turintys
radikalios kairiosios partijos „Syriza“ nariai ir jų
sąjungininkai iš konservatyvios populistinės Nepriklausomųjų
graikų partijos (ANEL), taip pat neonacistinė „Aukso aušros“
partija.
Konservatyvios Naujųjų demokratų partijos ir socialistinės
PASOK partijos atstovai balsavo prieš siūlymą rengti referendumą,
lygiai kaip Komunistų partijos ir centristinės partijos „Upė“
(„To Potami“) deputatai.
Graikai, kaip nurodoma siūlomo referendumo tekste, turės tarti
„taip“ ar „ne“ toms priemonėms, kurias ES ir TVF kreditoriai
pateikė Atėnams penktadienį per vieną paskutinių derybų,
vykstančių jau nuo vasario mėnesio, raundų.
Po mėnesius trukusių bevaisių derybų šią savaitę ES ir
TVF pateikė Atėnams pasiūlymą, kuris numato penkiems mėnesiams
pratęsti pagalbos programą su 15,5 mlrd. eurų finansiniu paskolų
paketu mainais į reformas ir biudžeto taupymo priemones.
Tačiau Graikijos vyriausybė mano, kad sutikusi su tokiu
pasiūlymu ji įstengs tik atsiskaityti su skolintojais per artimiausius
mėnesius, bet nesukurs sąlygų šalies ekonominiam atsigavimui.
Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas
šeštadienį pranešė, kad euro zonos ministrai nutarė, jog
finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota,
birželio 30 dieną.
„Esant tokiai padėčiai manau, jog galime daryti išvadą,
kad, nors ir kaip būtų gaila, (pagalbos) programa baigsis
antradienio vakarą“, – pridūrė J.Dijsselbloemas, Nyderlandų
finansų ministras.
Šis sprendimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos,
neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos
fondui iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks
scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro
zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
J.Dijsselbloemas pažymėjo, kad Atėnai paskelbė referendumą ir
atmetė naujausius skolintojų pasiūlymus, todėl ministrams neliko
kitos išeities, tik palikti Graikiją be avarinės kredito linijos
pirmąjį kartą nuo skolų krizės pradžios prieš penkerius metus.
„Nors buvo dedamos pastangos visais lygmenimis ir buvo visiškas
Euro grupės palaikymas, gaila, bet šis pasiūlymas buvo atmestas
Graikijos valdžios, kuri nutraukė derybas dėl (pagalbos) programos
... vienašališkai“, – sakoma Euro grupės pranešime.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis
šeštadienį perspėjo, kad euro zonos partnerių atsisakymas
pratęsti dabartinę Atėnų finansinės pagalbos programą po
birželio 30 dienos gali padaryti negrįžtamą žalą Europos
Sąjungos bendrai valiutai.
„Šiandieninis Euro grupės atsisakymas palaikyti mūsų
prašymą pratęsti tą susitarimą kelias dienas arba porą
savaičių ... neabejotinai pakenks Euro grupės – kaip
demokratiškos sąjungos – patikimumui. Labai bijau, kad ta žala
bus negrįžtama“, – Y.Varoufakis sakė po susitikimo su euro zonos
finansų ministrais.
„Šiuo gyvybiškai svarbiu momentu toliau kovojame dėl
sutarties – iki paskutinės akimirkos. Nenoriu spekuliuoti dėl
nesėkmės“, – žurnalistams sakė Y.Varoufakis.
Pasak jo, jeigu pavyktų užsitikrinti tokį susitarimą, jo
vyriausybė, nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką,
„ragintų Graikijos žmones balsuoti „taip“ (ir pritarti
skolintojų siūlomoms reformoms)“ per liepos 5 dieną vyksiantį
referendumą, kurį Atėnai paskelbė penktadienį vėlai vakare.
