Agentūros pašnekovas teigė, kad Graikijos centrinis bankas prašė lėšų, norėdamas kompensuoti kreditinėse šalies įstaigose susidariusį pinigų trūkumą. Lėšų deficitas susidarė po to, kai graikai pradėjo masiškai gryninti savo lėšas šalies bankomatuose. ECB atsisakė patenkinti Atėnų prašymą.
ELA paramos programos lygį norima palikti ties dabartine 89 mlrd. eurų riba. Tai didžiausia suma, kokią gali gauti Graikijos bankai. Jiems paskolos suteikiamos taikant itin aukštą palūkanų lygį – 1,55 procento.
Manoma, kad Graikijos bankai bus uždaryti iki liepos 7 dienos. Pirmadienį taip pat bus uždaryta Atėnų akcijų birža.
Graikijos ministras pirmininkas A. Tsipras prieš kelias dienas paskelbė, kad liepos 5 d. šalyje bus rengiamas referendumas dėl kreditorių pasiūlytų finansinių sąlygų.
Vokietija neatsisako derybų galimybės
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasakė, kad bet kokios naujos derybos su Graikija apie jos skolų krizę galėtų vykti po būsimo referendumo, kuriame graikai tars savo žodį dėl reikalaujamų reformų.
„Jeigu Graikijos vyriausybė paprašys derybų, pavyzdžiui po referendumo (ateinantį sekmadienį), mes žinoma neatsisakytume“, – pasakė ji žurnalistams po susitikimo su savo partijos lyderiais ir parlamento nariais.
Prancūzijos ir JAV prezidentai, Francois Hollande'as ir Barackas Obama pirmadienį telefonu sutarė suvienyti pastangas, kad būtų grįžta prie derybų su Graikija ir vėl mėginama spręsti skolų krizę.
„Jiedu sutarė suvienyti pastangas grįžimui prie derybų paskatinti, kad būtų greitai išspręsta krizė ir užtikrintas Graikijos stabilumas“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pranešime.
Graikijai durys išlieka atviros, nors savaitgalį derybos dėl finansinės paramos ir nutrūko, pareiškė pirmadienį Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, dar pridūręs, kad vis dar „įmanoma“ išvengti vadinamojo „Grexit“ – Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar net Europos Sąjungos.
„Aš tebekartoju, durys vis dar atviros, nors kol kas galimybės ir laikas yra labai riboti“, – sakė euro zonos finansų ministrų grupės vadovas žurnalistams Hagoje.
Graikija strimgalviais lekia link įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo, kuris gali ištikti antradienį, kai sueis skolų mokėjimo terminas; jai taip pat gresia pasitraukimas iš euro zonos, o derybos su skolintojais nutrūko šeštadienį.
Paklaustas, ar Graikija gali išvengti pasitraukimo iš euro zonos, vadinamojo „Grexit“, J.Dijsselbloemas atsakė: „tai vis dar įmanoma“.
Nusivylęs Graikijos atsisakymu tęsti derybas J.Dijsselbloemas pasakė, kad derybos buvo „apie Graikijos ateitį, ir nors derybos nebuvo baigtos, jie pasitraukė nuo (derybų) stalo“.
Labai tikėtina, kad Graikija antradienį nesugebės įmokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų; tai bus pirmas žingsnis keliu, kuris gali nuvesti prie išėjimo iš euro zonos.
Vyriausybė Atėnuose paskelbė, kad liepos 5 dieną bus referendumas, kuriame graikai pareikš savo žodį apie Graikijai siūlomas reformas, kurios būtinos norint gauti finansinę pagalbą.
