Garsi ginklų kontrabandos byla tyliai atsidūrė šešėlyje

Lenkija jau ruošiasi šių metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. Todėl šalyje beveik nepastebėtas liko Varšuvos teismo paskelbtas nuosprendis didžiausioje šalies istorijoje ginklų kontrabandos byloje.

Pagrindinis lenkiškų ginklų užsakovas buvo garsus kontrabandininkas siras M.al-Kassaras. Jis 2008 m. sėdo už grotų.
Pagrindinis lenkiškų ginklų užsakovas buvo garsus kontrabandininkas siras M.al-Kassaras. Jis 2008 m. sėdo už grotų.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

2015-07-01 08:16, atnaujinta 2017-10-28 14:19

Prieš 18 metų Estijos pasieniečiai iš Varšuvos į Taliną makaronus vežančiame sunkvežimyje aptiko paslėptą pistoletų krovinį.

Netrukus per bendrą Estijos, Latvijos ir Lenkijos pareigūnų tyrimą buvo nustatyta, kad per dvi Baltijos valstybes ginklai iš Lenkijos buvo nelegaliai tiekiami į karo zonas ir vietos bei Rusijos mafijai.

Be to, paaiškėjo, kad pagrindinis lenkiškų ginklų užsakovas buvo pasaulinio garso kontrabandininkas siras Monzeras al-Kassaras. Oficialiai iš Lenkijos į Latviją eksportuojami ginklai iš tikrųjų buvo siunčiami islamo ekstremistams Somalyje, serbams, kroatams.

Kontrabandinius ginklus pas savus mafiozus aptiko Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, net Japonijos teisėsaugininkai. O pistoletų afera Lenkijos karinėje žvalgyboje įplieskė didelį politinį skandalą ir pastūmėjo daryti reformas.

Seimo rinkimus 2005 metais laimėjusi Teisės ir teisingumo partija (TTP) nusprendė likviduoti susikompromitavusią Karinę informacijos žvalgybą (KIŽ) ir jos vietoje kurti dvi naujas žvalgybos institucijas.

Dalis politikų iki šiol kaltina TTP, kad vykdydami reformą tuomečiai valdantieji pakenkė užsienyje dirbantiems Lenkijos žvalgams ir slaptiems jų informatoriams.

Vietoj medalio – teismai

Taip per teismo procesą Varšuvoje pareiškė vienas iš šešių teistų lenkų – Gdanske veikiančios bendrovės „Steo“ savininkas Edmundas Ochnis. Šis buvęs KIŽ agentas tvirtina, kad niekuo nenusikalto, nes visi sandoriai buvo teisėti.

E.Ochnis net teigė, kad už tai, jog padėjo Lenkijos kariuomenei pelningai atsikratyti senos ginkluotės, privalėtų būti ne nuteistas, o apdovanotas medaliu už nuopelnus tėvynei.

Tiesa, kaip teigia dienraštis „Rzeczpospolita“ ir savaitraštis „Angora“, E.Ochnis iš tikrųjų sulaukė valstybės malonės. Mat kontrabandos byla buvo tiek ilgai vilkinama, kad paseno dauguma verslininkui keltų kaltinimų ir jis išvengė kalėjimo.

Teismas į kalėjimą pasiuntė tik du buvusius KIŽ žvalgus – Jerzy Dembowskį ir Januszą Grzadzielą. Atitinkamai ketveriems ir dvejiems metams kalėjimo.

Ryšius užmezgė Libijoje

Aferos ašimi vadinamas J.Dembowskis sovietmečiu tarnavo karinėje žvalgyboje ir 1984-aisiais buvo išsiųstas dirbti į Lenkijos ambasadą Libijoje. Oficialiai ėjo karinio atašė pareigas, bet iš tikrųjų šnipinėjo ir verbavo agentus.

Kaip teigia „Rzeczpospolita“, Libijoje J.Dembowskis užmezgė ryšius su teroristinėmis palestiniečių organizacijomis ir ginklų prekeiviu M.al-Kassaru.

Netrukus lenkas buvo atšauktas į Varšuvą, paaukštintas į papulkininkius, atleistas iš kariuomenės, priimtas į slaptuosius agentus ir paskirtas vadovauti Užsienio prekybos ministerijos Ginklų prekybos skyriui.

Siekė atsikratyti ginklų

1989 metais, Lenkijai jau ėmus kurti kapitalizmą, ginklų prekyba buvo patikėta dviem naujai įkurtoms valstybinėms kompanijoms. Vadovauti vienai jų – „Cenrex“ – buvo paskirtas J.Dembowskis. Vėliau jis tapo „Steo“ konsultantu, o abi šios bendrovės įsivėlė į minėtą kontrabandos aferą.

„Cenrex“ ir „Steo“ ginklus pusvelčiui supirkinėjo iš Lenkijos kariuomenės, mat šalis ruošėsi tapti NATO nare ir sena rusiška ginkluotė jai tapo nebereikalinga. Tardytojai nustatė, kad Lenkijoje pistoletai TT buvo supirkinėjami po 45–48, o Taline parduodami po 200 JAV dolerių.

Spėjama, kad „Cenrex“ ir „Steo“ Lenkijoje ginklų supirko už 4,5 mln. dolerių, o už kiek pardavė užsienyje, nustatyti nepavyko.

Finansiniai atsiskaitymai vyko per slaptas sąskaitas užsienio bankuose.

Tardytojai nustatė, kad 1992–1996 metais šios kompanijos atliko mažiausiai 15 kontrabandinių operacijų. Į užsienį parduota daugiau nei 20 tūkst. pistoletų, po kelis šimtus įvairių automatų, granatsvaidžių, granatų, keliolika milijonų šovinių.

Fiktyvios sutartys

„Rzeczpospolita“ stebisi, kad į teisiamųjų suolą nesėdo fiktyvias eksporto sutartis pasirašinėję gynybos ministrai ir pirkėjų įgaliojimus tikrinę diplomatai. Dienraštis tvirtina, kad buvę KIŽ vadovai nuslėpė pavaldinių prasižengimus.

Kad aukšti pareigūnai užmerkė akis matydami akivaizdžią aferą, liudija faktas, jog 1992-aisiais „Cenrex“ buvo išduota licencija parduoti ginklus Jemeno liaudies demokratinei respublikai, kuri jau dvejus metus nebeegzistavo.

Negyvuojančios šalies vardu ginklus pirko M.al-Kassaras, tačiau Lenkijos valdininkai apsimetė nematantys apgaulės.

Kai su šiuo kontrabandininku buvo ruošiamasi įvykdyti dar didesnę aferą, įsikišo JAV žvalgyba, ir Lenkijos vyriausybė turėjo nušalinti J.Dembowskį nuo vadovavimo „Cenrex“.

Bet tuomet jis tapo „Steo“ konsultantu ir pasirašė penkias fiktyvias sutartis dėl ginklų pardavimo Latvijos kariuomenei, iš tiesų – Rusijos mafijai.

Šias sutartis suklastojo korumpuotas Latvijos gynybos ministerijos darbuotojas Janis Dibrancas, vėliau perėjęs dirbti į Rygos firmą „Arnex“ ir jos vardu toliau užsakinėjęs kontrabandinius lenkiškus ginklus.

Iš Gdansko į Rygą laivais atgabenti ginklai atviroje jūroje buvo perkraunami į mažesnius laivelius, išslapstomi sausumoje ir vėliau nedidelėmis partijomis automobiliais išgabenami į Estiją. Už „Arnex“ užsakomus ginklus mokėdavo viena Estijos mafijos grupuotė, vadovaujama Raino Raimos ir Raivo Riisos.

Jau iš Estijos ginklai buvo gabenami Rusijos ir kitų šalių mafijos organizacijoms.

Nuspėdama tokią kontrabandą iš Lenkijos, Maskva buvo uždraudusi savo šalies įmonėms sandorius su „Cenrex“.

Dėl skandalo atsistatydino kai kurie Estijos kariuomenės ir sukarintos savanorių organizacijos „Kaitseliit“ vadai – jie buvo įsitraukę į nelegalią ginklų prekybą.

Į Estiją per įvairias bendroves buvo įvežta 30 tūkstančių pistoletų TT, kurių negavo nei kariuomenė, nei policija. Ginklai vėliau aptikti karo zonose ir pas mafiozus įvairiose šalyse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.