„Mes nenorime čia teroristų. Ar nematėte, ką jie išdarinėja vakaruose?“, rėžė Lenkijos pensininkė. Taip ji išreiškė savo nuomonę apie Europos Sąjungos planus visame žemyne plačiau apgyvendinti pabėgėlius.
Svetimšalių nenori
Tokia senolės nuomonė gali nustebinti daugelį europiečių, tačiau Lenkijoje ji yra plačiai paplitusi. Europa nepaliauja sukti galvos kaip susitvarkyti su tūkstančiais plūstančių pabėgėlių, tačiau Lenkijai ši krizė nei motais.
Šalis priima tiek mažai pabėgėlių, kad jų karštligiškas nuteikimas prieš imigraciją stebina. Pastaruoju metu „TVN“ televizijai atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad du trečdaliai lenkų savo žemėje imigrantų matyti nenori.
Tyrimų apie išankstinį nusistatymą centras – profesionalus akademinis centras Varšuvos Universitete, 2013 metais išsiaiškino, kad 69 proc. lenkų nelinkę, kad jų šalyje būtų žmonių, kurių odos spalva skiriasi nuo jų..
Daugelis lenkų yra šventai įsitikinę, kad imigrantai atims iš šalies piliečių darbus ir neigiamai paveiks ekonomiką.
Toks požiūris būdingas ne tik Lenkijai: jis yra išsikerojęs Rytų Europoje, nors rytiniai Lenkijos kaimynai taip pat priima vos po keletą pabėgėlių.
Pabėgėlių nesupranta ir nemėgsta
Lenkijos politikai yra pasimetę. Iš vienos pusės, ES prašo Lenkijos apgyvendinti daugiau užsieniečių ir taip prisidėti prie Europos solidarumo.
Kai kurie Lenkijos partneriai primena, kad šalis iš ES gavo daug paramos. Todėl jų manymų dabar Lenkijai atėjo laikas atsilyginti..
Bet iš kitos pusės, valdančiosios Piliečių platformos partijos laukia sunkumai artėjančiuose rudens rinkimuose. Tai nėra vienintelė vyriausybė, kuriai keblu patenkinti ir rinkėjų, ir eurokratų užgaidas.
„Žmonės paprasčiausiai nenori čia imigrantų. Jie jų nesupranta, jie jų nemėgsta ir yra įsitikinę, kad juos išlaikyti yra per brangu“, aiškino vienas vyresniųjų Piliečių platformos politikų.
Todėl vyriausybė nuolatos prieštarauja ES siūlomoms pabėgėlių paskirstymo kvotoms, nes tokiu atveju jau sekančiais metais Lenkija būtų priversta priimti apie tūkstantį pabėgėlių.
Pavasaris Piliečių platformos partijai taip pat nebuvo lengvas. Nevyriausybines organizacijos (NVO) valdančiąją partiją spaudė į šalį priimti 300 krikščioniškų Sirijos pabėgėlių šeimų, kurioms islamistai grasino mirtimi.
Vis dėl to šis klausimas nebuvo toks opus, nes krikščioniškos šeimos yra artimesnės lenkų kultūrai.
Žmonės – nepasiruošę
Pasak Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro, Lenkija įsipareigojo priimti tik šimtą pabėgėlių iš Sirijos nuo 2016 iki 2020 metų.
Ši šalis niekada nebuvo svetinga pabėgėliams. 2014 metais migracijos tarnybos vadovas prieglobstį suteikė tik 732 užsieniečiams, tuo tarpu atsisakė įsileisti apie du tūkstančius žmonių.
Tik 115 priimtųjų buvo Sirijos piliečiai, nors dėl siautėjančio pilietinio karo iš šalies bėgti buvo priversti daugiau nei 4 mln. žmonių.
Apie 5,5 tūkst. atvejų buvo atmesti. Pagrindinė priežastis dažniausiai buvo ta, jog pabėgėliai bandė pasiekti Vakarų Europą, ypač Vokietiją.
NVO atstovai laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė, jog Lenkija baidosi priimti net ir kelis šimtus pabėgėlių. Bet iš tikro ES kvota Lenkijai tebūtų lašas jūroje, nes šalis turi 38 mln. gyventojų.
„Lenkijoje niekada viešai nevyko rimti debatai pabėgėlių klausimu. Niekas net nebandė gyventojams išaiškinti, kad padėti žmonėms, kurie siekia prieglobsčio, nes juos persekioja, yra ne tik moralinė bet ir oficiali ES šalių pareiga“ teigė tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos Lenkijoje „Amensty International Polska“ narė Weronika Rokicka.
„Vyriausybė turėtų vykdyti plataus mąsto šviečiamąją kampaniją. Metų metus niekas to nedarė ir dabar, kai užklupo pabėgėlių krizė, Lenkijos gyventojai yra visiškai tam nepasiruošę“, tęsė W.Rokicka.
Neskuba parodyti solidarumo
Įvairios apklausos rodo, kad lenkų manymu pasaulio problemas spręsti turėtų kažkas kitas.
Politikai taip pat jaučia šią vyraujančią nuotaiką. Remiantis ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lenkija 2014 metais neatsitiktinai skyrė mžažiausiai lėšų vystomajam bendradarbiavimui palyginus su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.
Praėjusiais metais lėšos skirtos vystomajam bendradarbiavimui nukrito nuo 0,1 proc iki 0,08 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.
Lenkijos vyriausybė ir vėl sulaužė savo didžius pažadus, jog šiemet skirs 0,33 proc. nacionalinių pajamų vystomajam bendradarbiavimui. Tai gan įžūlus požiūris šalies, kuri net tris dešimtmečius saujomis sėmė pinigus iš užsienio valstybių.
Karo padėties metu daugybė lenkų iš Vakarų gavo paketus kupinus rūbų ir maisto. Maža to, per paskutinį dešimtmetį šalis gavo dešimtis milijonų eurų ES paramos, kuri buvo skirta šalies vystymui.
Valdančioji politinė partija taip pat kaip ir dešinioji opozicinė partija „Teisė ir Teisingumas“ priklauso kartai, kuri 1980 metais dažnai siekdavo prieglobsčio Vakaruose ir dažniausiai jį gaudavo.
Panašu, kad „Solidarność“ karta visiškai neskuba įrodyti savo pačių solidarumo.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
