Nors nuo Graikijos premjero Alexio Tsipro naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį nusisuko dalis jo partijos „Syriza“ narių, tačiau demokratijos vėliava pamojavęs, įžūlių replikų Europos Sąjungos adresu pažėręs, kairysis sulaukė opozicijos partijų paramos. Graikijos parlamentas pritarė drastiškoms reformoms, kurios turi atverti euro zonos kreditorių didelio finansinės pagalbos paketo įgyvendinimą.
Reformų reikalavo euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą. Balsavimas parlamente buvo didžiausias politinis išbandymas premjerui Alexiui Tsiprui. Garsiausiai bendražygiui kirto buvęs finansų ministras Yanis Varoufakis ir parlamento vadovė Zoe Konstantopoulou – šie politikai tarė „Ne“.
Kitų „Syriza“ partijos narių balsavimas, nepritarimas pagalbos sutartyje numatytoms reformoms, parodė, kad nuo A.Tsipro nusigręžė didesnė jo partijos dalis, negu premjeras tikėjosi.
Vis dėlto A.Tsipras galės lengviau atsipūsti ir trumpam pamiršti savo partijos maištą: 229 parlamento nariai balsavo už, 64 buvo prieš, o 6 susilaikė.
Atėnuose liepsnojo riaušės
Graikijos parlamente trečiadienio vakarą užvirė audringi ginčai dėl ekonomikos reformų, kurios skaudžiai atsilieps šalies gyventojų gerovei. Atėnuose žmonės protestavo gatvėse – jie netikėjo Graikijos finansų ministro Euclido Tsakalotoso žodžiais – jis parlamente teigė, jog „Mes neturėjome kitos išeities“.
Graikijos ekonomikos ministras Giorgos Stathakis užlipęs į tribūną parlamente pabrėžė, kad susitarti su skolintojais buvo velniškai sunku, tačiau tik susitarimo įtvirtinimas leis stabilizuoti Graikijos bankų sektorių.
O prieš vidurnaktį žodį gavęs valdančiosios „Syriza“ partijos atstovas Nikos Filis išrėžė, kad Briuselyje savaitgalį įvyko sąmokslas. Anot N.Filio, šalies parlamentas turi nuspręsti, dalyvauti sąmoksle prieš Graikiją, ar ne.
Pats „Syriza“ partijos lyderis ir Graikijos premjeras A.Tsipras trečiadienio vakarą nusprendė patylėti ir tik padidino intrigą.
Vis dėlto premjeras A.Tsipras galiausiai kreipėsi į parlamentą. Salėje jis pasirodė po vidurnakčio. „Mes turime priimti atsakingą sprendimą. Aš prisiimu visišką atsakomybę už viską. Didžiuojuosi kova, kurią kovojome kelis pastaruosius metus“, – premjero žodžius palydėjo plojimai.
A.Tsipras teigė, kad graikai stojo į nelygią kovą su galingomis finansų pasaulio jėgomis. „Mes parodėme orumą ir demokratijos ženklą Europai. Ši kova dar duos vaisių“, – tikino premjeras.
Jis pareiškė, kad Graikijos vyriausybę remia kairiųjų partijos, socialdemokratai, Žalieji visoje Europoje. Pasak A.Tsipro, pagalius į ratus įkišo centro dešiniosios jėgos, tokios kaip krikščionys demokratai (Angelos Merkel partija Vokietijoje).
Balsavimą lydėjo protestai ir aštrūs žodžiai
Apžvalgininkai sutarė, kad balsavimas dėl taupymo planų įgyvendinimo yra balsavimas dėl pasitikėjimo premjeru Alexiu Tsipru.
Anot BBC, į Syntagma aikštę trečiadienio vakarą Atėnuose susirinko apie 12,5 tūkst. protestuotojų. Policija prižiūrėjo tvarką, tačiau staiga pratrūko riaušės – į pareigūnus ėmė skrieti Molotovo kokteiliai ir akmenys. Policija panaudojo ašarines dujas. Po pusantros valandos susirėmimų sumažėjo, minia aprimo.
Taupymo priemonių planu nepatenkinti protestuotojai surengė eitynes ir antrame pagal dydį Graikijos mieste Salonikuose.
Per posėdį rūmuose parlamento vadovė Zoe Konstantopoulou buvo itin arši. Pasak jos, sutarties sąlygų priėmimas prilygsta „nusikaltimui žmogiškumui yra socialinis genocidas“. Ji priminė, kad per referendumą tauta pasakė aiškų „Ne“.
Išbandymas premjerui
Prieš balsavimą Graikijos ministras pirmininkas savo partijos deputatams pagrasino atsistatydinti, jei šie balsuos prieš taupymo programą.
„Jei aš neturėsiu jūsų paramos, tai man bus sunku (ir) rytoj likti vyriausybės vadovu“, – graikų žiniasklaida citavo A.Tsiprą.
Premjeras buvo priverstas atsigręžti į proeuropietiškas opozicijos partijas, kad atsvertų apie 30 maištaujančių deputatų savoje radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“. Šis faktas iškėlė klausimų dėl premjero tolesnio politinio išlikimo.
Žūtbūtinis balsavimas vyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė niūrų perspėjimą, jog Graikijai gali prireikti daug didesnės paramos, kad šalis nebūtų priversta pasitraukti iš euro zonos, negu iki šiol buvo linkusios svarstyti Europos vyriausybės.
Pagal pirmadienį sudarytą susitarimą A.Tsipras sutiko imtis didelio masto pokyčių darbo rinkoje ir pensijų sistemoje, pertvarkyti pridėtinės vertės ir kitokius mokesčius, nors daugelį tų reformų rinkėjai yra atmetę per liepos 5-ąją vykusį referendumą. Šios priemonės būtų vykdomos mainais į naujas lėšas, kurios palaikytų stringančios Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Parlamentas Atėnuose turi pritarti šiai sutarčiai, kad 18 kitų euro zonos šalies lyderiai galėtų pradėti derybas dėl to, ką Graikijai reikia skirti mainais – iki 86 mlrd. eurų vertės trejų metų kredito liniją, kuri būtų jau trečioji šalies finansinio gelbėjimo programa per pastaruosius penkerius metus.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Kapa Research“ antradienio vakarą paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 72 proc. graikų mano, jog sutartis yra būtina, nors dauguma kaltina Europą dėl „griežtų priemonių“.
Daugelis susiklosčiusią padėtį laiko žeminančiu pablogėjimu šalyje, tebekenčiančioje dėl kelerius metus vykdytos skausmingos diržų veržimo politikos.
Sėkme netiki ir pats premjeras
Kiek anksčiau Graikijos premjeras A.Tsipras pareiškė netikįs pasiekto su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais susitarimo dėl šalies krizės įveikimo sėkme. Tiesa, jis teigia dėsiąs visas pastangas, kad šis būtų realizuotas. Tokią nuomonę šalies vyriausybės vadovas pateikė Graikijos kanalo tiesioginiame eteryje, praneša „Reuters“.
„Puikiai suprantu savo atsakomybę už dokumento pasirašymą, juo netikiu, tačiau jis privalo egzistuoti“, – teigė A. Tsipras. Jis patikslino, kad nemažai valstybių, pavyzdžiui, Suomija ar Nyderlandai, priešinosi dar vienos paskolos Graikijai teikimui, tačiau vėliau savo pozicijas šiuo klausimu pakeitė.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad pozicija, kurios ES prisilaikė derybose Briuselyje, „nedaro jokios garbės Europai“, praneša naujienų agentūra TASS. Anot jo, Atėnai turėjo rinktis tarp „susitarimo griežtomis kreditorių sąlygomis ir bankroto“.
A.Tsipras pripažino, kad „derybos niekam nebuvo lengvos“, tačiau jeigu Graikija nebūtų sutikusi su kreditorių sąlygomis, tai situacija šalyje vyktų pagal patį blogiausią scenarijų. Jis pabrėžė gynęs graikų atlyginimus ir pensijas.
Paklaustas apie galimus visuotinius rinkimus šalyje, premjeras pareiškė, kad šiuos rengti nėra jokios prasmės – vyriausybė pasistengs savo planus realizuoti per jai skirtus ketverius metus. „Blogiausia, ką gali padaryti kapitonas – paleisti laivo šturvalą audros metu“, – pabrėžė A.Tsipras. Jis tikino dėsiąs visas pastangas ir sieksiąs išlaikyti valdančiosios partijos „Syriza“ vienybę
Įspūdingi privatizacijos mastai
Pagal naują planą, euro zonos vyriausybės skirs 40–50 mlrd. eurų naujai trejų metų trukmės Graikijos finansinio gelbėjimo programai. Kitą didelę dalį reikalingų lėšų skirs TVF, o likusi suma turėtų būti surinkta parduodant valstybės aktyvus finansų rinkose, sakė vienas Europos pareigūnas.
Privatizuojamas Graikijos turtas bus patikėtas specialiam fondui, kurio kapitalas siektų 50 mlrd. eurų. Iš tų lėšų apie 25 mlrd. eurų iš tų lėšų būtų skirta Graikijos bankams rekapitalizuoti.
A.Tsipras sakė, kad to fondo įkūrimas turėtų apsaugoti paprastų graikų santaupas, bet pridūrė, kad jau ilgiau negu prieš savaitę uždarytų šalies bankų atidarymo data priklausys nuo to, kada bus baigta derinta naujoji sutartis. Šis procesas gali trukti apie mėnesį.
Europos centrinis bankas iki šiol palaikė į keblią padėtį patekusių Graikijos bankų likvidumą, bet gali būti priverstas nutraukti tą pagalbą, jeigu ateinantį pirmadienį Atėnai negrąžins didelės skolos.
A.Tsipras prognozavo, kad „didžioji dauguma Graikijos žmonių“ palaikys šį susitarimą, bet pripažino „negalintis užtikrintai pasakyti“, ar naujojo plano pakaks, kad šalis išvengtų pasitraukimo iš euro zonos, – vadinamojo „Graikijos išėjimo“ (Grexit) scenarijaus – kol bus baigta derinti galutinė pagalbos programos sutartis.
