35 metų draudimo kompanijoje dirbantis finansininkas pusryčiaudamas Varšuvos kepyklėlėje gali ilgai vardinti vietas, kur teko atostogauti – Niujorkas, Paryžius, Tailandas.
Jo nuomone, įstojusi į ES šalis džiaugiasi laisve ir klesti, todėl dabar yra pats geriausias laikas Lenkijos istorijoje.
Už dviejų valandų kelio automobiliu į pietus mažame Pionkų miestelyje Michalas Nowocienas gyvena sąlygose, kurios primena visiškai kitą šalį.
22 metų suvirintojas turi darbo sutartį ir uždirba maždaug 234 eurų atlyginimą.
M.Nowocienas vis dar gyvena su tėvais nedideliame bute, kuris buvo suteiktas valstybės. Jo motina už 239 eurus per mėnesį rūšiuoja šiukšles, o tėvas dirba statybose už 478 eurų atlyginimą.
„Mane išgelbėjo tik sportas“, – teigė M.Nowocienas. Jo rajone daug jaunų žmonių pasidavė narkotikų arba alkoholio vartojimui.
Nuo tada, kai Lenkija galutinai pradėjo gyventi laisvos ekonomikos ir kapitalizmo sąlygomis, tarp pasiturinčių ir neturtingų lenkų atsivėrė vis gilėjanti praraja.
Skirtumai tokie dideli, kad kai kada kalbama apie „dvi Lenkijas“ – miestuose gyvenančių ir daug uždirbančių lenkų ir tą, kurioje mažų miestelių nekvalifikuoti darbininkai kenčia nuo žemų atlyginimų ir trūkstamų socialinių garantijų.
Metų metus vyriausybė gyrėsi vis spartėjančiu ekonomikos augimu, kuris šiemet turėtų pasiekti 3,5 proc., ir krentančiu nedarbo lygiu, kuris nuo įstojimo į ES nukrito beveik dvigubai iki 10,3 proc.
Tačiau sociologas Janas Sowa teigi, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) rodmenys slepia tai, kaip iš tikrųjų gyvena lenkai.
Algos yra mažos, vidutinis atlyginimas siekia 865 eurus, o daug žmonių neuždirba ir tiek. Atlyginimai sudaro tik 37 procentus BVP ir nesiekia ES vidurkio – 50 proc.
„Šis skaičius parodo, kiek sukaupto turto iš tikrųjų pasiekia žmonių kišenes. Ir tai nėra didelis skaičius“, – pabrėžė J.Sowa.
Ekonominio stebuklo nepaliestų lenkų nusivylimas tapo ir politinės darbotvarkės klausimu. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties prezidento rinkimuose pavasarį netikėtai triumfavo nacionalistinių pažiūrų partijos „Teisės ir teisingumo“ (TTP) atstovas Andrzejus Duda Prezidento postas šalyje yra simbolinis. Tačiau, jeigu apklausos nemeluoja, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose TTP gali tikėtis dar vienos pergalės prieš laisvos rinkos šalininkų partiją „Piliečių platforma“ (PPP).
Ši partija valdžioje jau aštuonerius metus, tačiau jos geri laikai gali greitai baigtis. TPP veržiasi į priekį palaikoma mažiausiai uždirbančių lenkų sluoksnio, kuriuos žavi partijos pažadai apie didesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką.
Antroji TPP pergalė iš eilės pažymėtų ryškų lūžį Lenkijos politinėje sistemoje. Partija žada didesnius mokesčius šalyje veikiantiems užsienio bankams ir stambioms įmonėms.
Pagrindinis politinės kampanijos taikinys – darbo sąlygos, dėl kurių daug lenkų vos suduria galą su galu.
Ypač išpopuliarėjusios laikinos darbo sutartys darbininkams nesuteikia jokių socialinių garantijų, todėl kritikų kartais jau yra vadinamos „šlamšto sutartimis“.
Lenkijos vyriausybės skaičiavimais maždaug 1,4 mln. žmonių yra įdarbinami pagal laikinas sutartis. Prieš penkerius metus tokių darbuotojų buvo apie 500 tūkstančių.
ES statistika rodo, kad Lenkija pirmauja pagal tokių darbuotojų dalį. Jokioje kitoje ES šalyje nėra tiek daug laikinai įdarbintų žmonių – net 28 proc.
„Šlamšto sutartimis“ visų pirma norėta menininkams ir kitiems profesionalams suteikti daugiau lankstumo dirbant keliose vietose.
Jiems nebuvo suteikta daugelio kitų garantijų, kuriomis džiaugiasi pagal įprastas sutartis įdarbinti lenkai – apmokamų atostogų, darbdavio mokamų įmokų į nacionalinius sveikatos ir pensijų fondus ir apsaugos nuo staigaus atleidimo.
„Dirbu pagal tokią sutartį ir labai ja džiaugiuosi“, – sako konsultantas Radekas Ciszewskis.
Tačiau kritikai įspėja, kad darbdaviai nevengia piktnaudžiauti šia sistema. Dažnai darbuotojai iš tikrųjų yra seniai įmonėje pilnu etatu dirbantys žmonės, tačiau kas mėnesį jie yra verčiami iš naujo pasirašyti sutartį.
M.Nowocienas prieš tapdamas suvirintoju anksčiau pagal tokią sutartį dirbo šokolado fabrike.
Kas mėnesį iš naujo sutartį sudarantys darbuotojai retai gauna paskolas, o nesaugumas juos sulaiko ir nuo šeimos kūrimo.
Tai savo ruožtu kelia grėsmę ir Lenkijos demografijai. Jau dabar tai yra tiksinti bomba, kadangi gimstamumas šalyje siekia 1,3 kūdikio vienai moteriai ir yra vienas mažiausių Europoje.
Naujas įstatymas kitais metais turėtų apriboti tokių sutarčių naudojimą, tačiau premjerė Ewa Kopacz pasižadėjo jas dar labiau apkarpyti.
Net ir didžiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza“, kuris visuomet buvo stiprus rinkos ekonomikos šalininkas, teigia, jog „šlamšto sutartys“ atstovauja nereguliuojamam kapitalizmui, kuris jau nuėjo per toli.
Liepos 20 dieną leidinys prieš sutartis pradėjo kampaniją, kuria skelbia, kad kad jos „pradėjo griauti mūsų darbo rinką“.
„Pereigos laikais šis lankstumas padėjo mums pritraukti daugiau investuotojų ir kovoti su aukštu nedarbu. Tačiau kartu tai atnešė ir baisių pasekmių visuomenei“, – skelbia „Gazeta Wyborcza“.
