Žvalgybos agentūra savo ieškinyje „atkreipė dėmesį į parlamento narius“ ir „konkrečiai įvardija“ devynis narius turintį komitetą, sakoma „Der Spiegel“ straipsnyje, kuris skelbiamas šeštadienį.
Pirmoji Vokietijoje per pusę šimtmečio byla dėl žiniasklaidos įvykdyto valstybės paslapčių paviešinimo, susijusi su tinklaraščio Netzpolitik.org paskelbta informacija apie žvalgybos agentūros planus išplėsti sekimą internete, išprovokavo audringus protestus dėl žiniasklaidos laisvės varžymo.
Plečiantis šiam skandalui teisingumo ministras Heiko Maasas atsiribojo nuo generalinio prokuroro Haraldo Range, o paaštrėjus priešpriešai antradienį pašalino jį iš posto.
Klausimai dėl valstybės vykdomo sekimo, įskaitant JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalą, įžiebtą pabėgusio buvusio Amerikos žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, yra emocingai aptarinėjami Vokietijoje, kur dar neišblėsę prisiminimai apie fašistinės ir komunistinės diktatūrų vykdytą šnipinėjimą.
„Netzpolitik“ žurnalistai Markus Beckedahlis ir Andre Meisteris pareikalavo, kad tyrimas dėl jų veiksmų būtų nutrauktas visam laikui.
„Tyrimas vis dar nesustabdytas ir tebekabo kaip Damoklo kardas virš mūsų galvų“, – M.Beckedahlis sakė Berlyno visuomeniniam radijui.
„Der Spiegel“ nurodė, kad žvalgybos agentūra savo skunde „prieš nežinomus asmenis“ įvardijo ne vien tinklaraštininkus, bet ir parlamento komitetą, kuris turėjo galimybę prieiti prie nutekintos informacijos.
Agentūra, žinoma kaip Federalinis konstitucijos apsaugos biuras, kovą ir balandį policijai pateiktuose pareiškimuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, nurodė, kad didelė dalis vieno „Netzpolitik“ pranešimo teksto „žodis į žodį“ atitinka dokumentą, kurį žvalgyba buvo parengusi parlamento komitetui.
Nušalintas generalinis prokuroras H.Range neketino sudėti ginklų po to, kai atvirai apkaltino teisingumo ministrą „netoleruotinu“ politiniu kišimusi, nors tas pareiškimas užbaigė jo karjerą.
„Noriu ne išsliūkinti pro duris kaip primuštas šuo, bet išeiti aukštai pakelta galva“, – 67 metų prokuroras, kuriam buvo likę vieneri metai iki pensijos, sakė dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Jis pridūrė jautęs pareigą tirti kaltinimus dėl valstybės išdavystės, kai ekspertai nustatė, kad nutekinti dokumentai sudaro valstybės paslaptį. Nušalintas prokuroras sakė laikraščiui nenorėjęs pats tapti „asmeniu, kuriam gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai“ dėl aplaidžiai atliekamų pareigų.
Už valstybės išdavystę, kuri apibrėžiama kaip žalingas valstybės paslapčių atskleidimas užsienio veikėjų naudai, gresia nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o ypač sunkiais atvejais gali būti skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
