Žvalgybos agentūra savo ieškinyje „atkreipė dėmesį į
parlamento narius“ ir „konkrečiai įvardija“ devynis narius
turintį komitetą, sakoma „Der Spiegel“ straipsnyje, kuris
skelbiamas šeštadienį.
Pirmoji Vokietijoje per pusę šimtmečio byla dėl žiniasklaidos
įvykdyto valstybės paslapčių paviešinimo, susijusi su
tinklaraščio Netzpolitik.org paskelbta informacija apie žvalgybos
agentūros planus išplėsti sekimą internete, išprovokavo audringus
protestus dėl žiniasklaidos laisvės varžymo.
Plečiantis šiam skandalui teisingumo ministras Heiko Maasas atsiribojo nuo generalinio prokuroro Haraldo Range, o paaštrėjus priešpriešai antradienį pašalino
jį iš posto.
Klausimai dėl valstybės vykdomo sekimo, įskaitant JAV
Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalą,
įžiebtą pabėgusio buvusio Amerikos žvalgybos kontraktininko
Edwardo Snowdeno, yra emocingai aptarinėjami
Vokietijoje, kur dar neišblėsę prisiminimai apie fašistinės ir
komunistinės diktatūrų vykdytą šnipinėjimą.
„Netzpolitik“ žurnalistai Markus Beckedahlis ir Andre Meisteris pareikalavo, kad
tyrimas dėl jų veiksmų būtų nutrauktas visam laikui.
„Tyrimas vis dar nesustabdytas ir tebekabo kaip Damoklo kardas
virš mūsų galvų“, – M.Beckedahlis sakė Berlyno visuomeniniam
radijui.
„Der Spiegel“ nurodė, kad žvalgybos agentūra savo skunde
„prieš nežinomus asmenis“ įvardijo ne vien tinklaraštininkus,
bet ir parlamento komitetą, kuris turėjo galimybę prieiti prie
nutekintos informacijos.
Agentūra, žinoma kaip Federalinis konstitucijos apsaugos biuras,
kovą ir balandį policijai pateiktuose pareiškimuose, su kuriais
susipažino naujienų agentūra AFP, nurodė, kad didelė dalis vieno
„Netzpolitik“ pranešimo teksto „žodis į žodį“ atitinka
dokumentą, kurį žvalgyba buvo parengusi parlamento komitetui.
Nušalintas generalinis prokuroras H.Range neketino sudėti
ginklų po to, kai atvirai apkaltino teisingumo ministrą
„netoleruotinu“ politiniu kišimusi, nors tas pareiškimas
užbaigė jo karjerą.
„Noriu ne išsliūkinti pro duris kaip primuštas šuo, bet
išeiti aukštai pakelta galva“, – 67 metų prokuroras, kuriam
buvo likę vieneri metai iki pensijos, sakė dienraščiui
„Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Jis pridūrė jautęs pareigą tirti kaltinimus dėl valstybės
išdavystės, kai ekspertai nustatė, kad nutekinti dokumentai sudaro
valstybės paslaptį. Nušalintas prokuroras sakė laikraščiui
nenorėjęs pats tapti „asmeniu, kuriam gali būti pateikti
baudžiamieji kaltinimai“ dėl aplaidžiai atliekamų pareigų.
Už valstybės išdavystę, kuri apibrėžiama kaip žalingas
valstybės paslapčių atskleidimas užsienio veikėjų naudai, gresia
nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o ypač sunkiais
atvejais gali būti skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.