Pirmieji metai buvo nudriskę, bet kupini vilties; apsitrynę, tačiau su daugybe galimybių. Tuomet prasidėjo leopardinio kailio laikotarpis: turčiai važinėjo su prabangiais „Mercedec sedan“ automobiliais, o visi likę kentėjo bandydami įveikti nesibaigiantį jojimo su kliūtimis gyvenimo ruožą siautėjant nevaldomam kapitalizmui.
Pastaruoju metu šis miestas apsivilko gražią vasarinę suknelę. Vykdoma dviračių dalinimosi programa, metro veikia bevielis internetas, o Gorkio parke galima nemokamai išmokti šokti tango.
Greitieji traukiniai, kurie veža į oro uostą, dabar aplenkia transporto spūstis. Švokščiančius sovietinę erą menančius taksi automobilius pakeitė šiuolaikiškos „Uber“ mašinos.
Automobiliai Maskvoje jau statomi tam skirtose stovėjimo aikštelėse, o jei vairuotojai pasielgia kitaip, jų mašinas nutempia evakuatorius.
Dvi Maskvos pusės
Maskva vis labiau panašėja į elegantišką europietišką sostinę, tačiau jos politinis gyvenimas stabiliai žygiuoja visiškai į kitą pusę.
Praėjusį mėnesį įtakingas Rusijos valstybinis tyrimų komitetas pasiūlė panaikinti tarptautinius žmogaus teisių principus iš konstitucijos.
Vietinė Sverdlovsko regiono valdžia neseniai pareikalavo, kad mokyklos iš savo lentynų išimtų britų istoriko knygas, nes jose, neva, netiksliai vaizduojami rusų kariai.
Dvi JAV labdaros organizacijos paskelbė, jog ketina uždaryti savo biurus dėl priešiškos aplinkos.
Pašalietį toks atotrūkis gali kaip reikiant supainioti. Kuri yra tikroji Maskva? Ta, kurią yra apgulę agentai iš užsienio, ar ta, kurioje tatuiruoti hipsteriai važinėjasi riedlentėmis? Ir kada, jei kada nors iš vis, šie du pasauliai pagaliau susidurs?
Daugybėje sričių Maskva atgyja: turinti daugiau pasitikėjimo savimi ir gražesnė versija. Miestą užvaldė kasdienė elegancija.
Vieną įprastą popietę Malaja Bronaja gatvėje įsikūrusiame „Uilliam“ restorane, kurio meniu buvo ravioliai su antiena ir apelsinais, klientai sėdėjo ant mažų pagalvėlių prie pravertų langų, gurkšnojo vyną, šnekučiavosi ir stebėjo praeivius.
Netoliese esančiame parke išvargusios mamos susmuko į sėdmaišius, kol jų vaikai spygaudami žaidė pripučiamame name.
Gyvenimas pagerėjo visiems
Bet šį kartą pasisekė ne tik turtuoliams. Nuo tada, kai 2000 metais Vladimiras Putinas pirmą kartą atėjo į valdžią, rusų gyvenimas pastoviai gerėja.
Vidutinis atlyginimas po infliacijos beveik patrigubėjo, o skurdo lygis smarkiai sumažėjo. Šie pokyčiai atnešė stabilumo ir gerovės pojūtį, kurio trūko 1990 metais.
Dabar vis daugiau rusų gali planuoti savo gyvenimą į priekį vietoj to, kad kiekvieną dieną bandytų išgyventi. Jie gali savęs klausti, kur keliaus atostogauti, vietoj to, kad mąstytų, ką šiandien reikės valgyti.
„Dabar mieste daug patogiau“, – sakė 33 metų statybų įmonės darbuotojas Denisas Lebedevas. Jis sėdėjo prie tvenkinio skrupulingai apsodintame Tsaritsyno parke pietinėje Maskvos dalyje ir ant kelių laikė savo dukrelę.
Eismas mieste dabar iš esmės suvaldytas, o atlyginimai geresni. Jo žmona Ania Lebedeva paminėjo, kad po pasikeitimų, parkuose dabar žydi gėlės.
Net ir tai, kas sena – atrodo nauja. Visai neseniai, Maskvos didžiojo teatro užkulisiuose, po naujo Rusijos baleto premjeros, dešimtys suprakaitavusių, džiugiai nusiteikusių šokėjų naktį leido kartu su Maskvos aukštuomenės nariais.
Tai buvo ištaigingas pasirodymas, kuris sujungė šiuolaikinį ir klasikinį baletą su Rusijos XIX a. romanu „Mūsų laikų herojus“. Šis romanas dar niekada nebuvo pritaikytas šokiui.
„Nuostabu, tiesiog nuostabu“, – vyras tamsiai mėlynu kostiumu užlipęs ant scenos pasakė Ilja Demtskiui. Šis jaunas kompozitorius iš Sankt Peterburgo baletui parašė muziką.
Nuteikinėja prieš JAV
Vis dėl to pompastika gali simbolizuoti ir kai ką tamsesnio. Vieną sekmadienio rytą Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas laimino atnaujintą Šventojo Vladimiro bažnyčią Maskvos centre.
Kunigai siūbavo sidabrinius smilkytuvus, kurie skambėjo lyg varpeliai po aukštomis lubomis ir paauksuotais sietynais. Visą šią ištaigingą ceremoniją filmavo visa eilė kamerų.
Sekančią dieną V.Putinas atvyko privačiai apžiūrėti bažnyčios. Patriarcho pamoksle nuskambėjo ugningi komentarai apie Ukrainą.
„Ir kai mums šiandien sakoma, kad kažkas iš išorės sugriovė Ukrainos žmonių vienybę, mes atsakome: „nutilkite!“, – sakė jis, omenyje turėdamas Rusijos karinių veiksmų šalyje kritiką.
Patriarchas taip pat aiškino, kad nesantaika, kuri šimtmečius vyrauja Vakaruose, suskaldė Ukrainą ir tik bažnyčios vienybė galėtų ją apsaugoti.
Kitas Rusijos patriotizmo kurstytojas yra motociklininkas Aleksandras Zaldostanovas. Jo įkurta nacionalistinė baikerių gauja „Nakties Vilkai“ praėjusiais metais surengė ryškią karo Ukrainoje rekonstrukciją.
Šiame pasirodyme buvo vaizduojami deglais apsiginklavę naciai, kurie reprezentavo Ukrainos nacionalistus. Jais manipuliavo daugybė JAV rankų.
Tvankiame kambaryje, į kurį prigužėjo daugybė žurnalistų, A.Zaldostanovas dėmesiu mėgavosi kaip ruonis saulėkaita ir paskelbė apie naujo motociklų pasirodymo planus.
„Aš nesu pramogų organizatorius. Man tai – karas. Tai kova už tėvynę“, – rėžė jis vilkėdamas juodą baikerišką odinę liemenę, o ant jo kaklo kabojo didelis medalionas su vilko galva, apdėliota spindinčiais akmenėliais, kurie sudaro liepsnų įvaizdį.
Baikeris apkaltino JAV už tai, kad ši „bombarduoja pasaulio sąmonę“.
Liberalios pažiūros – nepageidaujamos
Tarp intelektualų vyrauja niūri nuotaika. Pastarosiomis savaitėmis laikraščių straipsniai užsipuolė Maskvos universiteto žurnalizmo katedrą už liberalių idėjų mokymą.
Keletas profesorių Sankt Peterburgo universitete buvo atleisti už jų, pasak kolegų, liberalias pažiūras.
Daug gyventojų išvyksta. Izraelio centrinio statistikos biuro duomenimis, per pirmus penkis metų mėnesius rusų emigrantų skaičius į Izraelį padidėjo maždaug dviem trečdaliais palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Atvykę mokyti laikinai gauna pastovius darbus, o atvykę į studijų programas pasilieka kur kas ilgiau.
„Tai labai uždaras ratas, bet tiems, kuriuos jis liečia – labai skaudus“, – sakė sociologas aukštesniojoje ekonomikos mokykloje Liubovas Borusiakas, kurio sūnus, kuris studijuoja Harvarde yra puikus pavyzdys tų, kurie net neketina grįžti artimiausiu metu.
„Tai lyg tirpstantis varveklis“, – palygino jis.
Kai kurių nuotaikos – teigiamos
Bet pasigirsta ir optimistiškai nusiteikę balsai. Opozicijos politikas Vladimiras Milovas teigė, kad Rusijai ekonomika rūpi gerokai labiau nei užsienio politika, o agresyvios ir nacionalistinės kalbos yra tik odos gylyje.
„Tik penki ar dešimt proc. žmonių yra tikrai pasikrovę šia imperialistine retorika. Virš 90 proc. tai tiesiog nerūpi. Žinoma jie žiūri televiziją ir gauna pranešimus. Bet visa tai tik paviršiuje, lyg puta kurią galima greitai nuplauti“, – vaizdžiai aiškino jis.
Maroseikos gatvėje vieną penktadienį miesto darbininkai dažė dviračių laikiklius, kurie pastatyti naujame erdviame akmeniniame šaligatvyje.
„Aš dievinu šią diskriminaciją prieš vairuotojus“, – džiaugsmingai pasakė 33 metų Ivanas Ilinas iš pietinės Rusijos dalies ir parodė į susiaurintą kelią. Jis turi verslą naujoje žmogiškųjų išteklų srityje.
Įprastai jis du karus per metus keliauja į Europą: lankosi Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje bei Lisabonoje, kad praktikuotų savo Portugalų kalbos žinias.
Jam nepatinka apgultos Rusijos įvaizdis ir to fakto, kad naujienų žiniasklaida nėra laisva. Bet vyras mano, kad negali padaryti beveik nieko, kad tai pakeistų.
„Aš save nuo to atitolinu“, – sakė I.Ilinas, tačiau neturi jokių planų išvykti.
„Keliauti į JAV ir dirbti „McDonalds“ Tikrai neketinu to daryti. Aš noriu likti čia, kur esu reikalingas“, – tvirtai pasakė jis.
Neišmoko mastyti patys
Praėjusią savaitę visiškai prie pat Senosios Arbato gatvės 88 metų amžiaus žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva, kuri dažnai atlieka tautos sąžinės vaidmenį, sėdėjo giliai įsmigusi į mėlyną sofą.
Moters Maskvos Helsinkio grupė sumažėjo iki septynių darbuotojų, o 2013 metais jų buvo 17. Grupė nebepriėmė finansavimo iš užsienio, kad negalėtų būti apkaltina, jog yra užsienio agentai.
Neseniai vykusioje radijo laidoje pirmasis vyro, kuris skambino, klausimas L.Aleksejevai buvo apie jos požiūrį į „grobuonišką JAV imperializmo urzgimą“.
Ji atkirto, jog JAV yra toli, tad moterį labiau domina Rusija, bet klausiantysis buvo nepermaldaujamas. Galiausiai vyko balsavimas. Maždaug 80 proc. žmonių, kurie skambino, pasisakė prieš ją.
„Mane labiausiai nustebino ir nuliūdino tai, kad praėjo jau 20 metų kai mes turime ryšius su žiniasklaidos ir laisvės pasauliu, tačiau vis dar neišmokome mastyti patys už save“, – kalbėjo moteris.
„Tikiuosi tai praeis. Tai negali tęstis amžinai“, – pasakė ji ir paminėjo, kad 20 proc. radijo laidos klausytojų vis dėl to palaikė jos pusę.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
