„Kaskart, kai atvykstu į naują šalį, nusiperku SIM kortelę, įsijungiu internetą ir žemėlapyje nustatau savo buvimo vietą“, – pasakojo Osama Aljasemas.
32 metų muzikos mokytojas iš Deir az Zoro Sirijoje sėdėdamas Belgrado parke savo išmaniajame telefone planuoja savo kelionę į Šiaurės Europą.
„Aš niekada nebūčiau pasiekęs šios vietos be savo telefono. Susinervinu net tada, kai jo baterija nusėda“, – pridėjo O.Aljasemas.
Dėl technologijų Europą, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką kamuojanti migrantų krizė visiškai neprimena ankstesnių.
Mat pabėgėliai apsiginklavę išmaniaisiais telefonais, kurie padeda jiems ne tik orientuotis žemėlapyje, bet ir pranešti namuose likusiems artimiesiems, kad kelionė į Europą vyksta sėkmingai.
Socialiniuose tinkluose keliautojai keičiasi naujausia informacija apie maršrutus, suėmimus, pasieniečių judėjimą, transportą ir vietas, kur galima apsistoti.
Šią revoliuciją pradėjo dešimtys tūkstančių vidurinės klasės sirų, kuriuos iš šalies išvijo pilietinis karas. Tačiau technologijas naudoja ir migrantai iš Afrikos, Afganistano ar Pakistano.
Reklamuojasi ir gabentojai
Internete aktyvesni tapo ir nelegalių migrantų gabentojai, kurių paslaugomis naudojasi daugelis iš Turkijos į Graikiją persikeliančių atvykėlių. Kontrabandininkai tinkle „Facebook“ reklamuojasi lyg kelionių agentūros.
Skelbimuose yra miestų, į kuriuos žadama kelionė, nuotraukos, keliautojams su vaikais siūlomos nuolaidos. Už 1,7 tūkst. eurų migrantų gabentojai siūlo kelionę automobiliu iš Stambulo į Salonikus, per kurią dvi valandas per sieną reikėtų eiti pėsčiomis.
„Automobiliai išvyksta kiekvieną dieną“, – giriasi verslininkai internete, o migrantai domisi, ar keliaujant su šeima būtų galima gauti nuolaidą.
Perduoda kelionių patirtį
„Facebook“ apstu grupių, kuriose atvykėliai arabų kalba dalijasi savo istorijomis ir patarimais.Grupės „Nelegalus patekimas į ES“, „Kaip emigruoti į Europą“, „Patek į Europą be gabentojo“ vienija dešimtis tūkstančių narių.
„Nelegalių migrantų gabentojų verslas silpsta, nes vis daugiau žmonių keliauja vieni, naudodamiesi „Facebook“ rastais patarimais“, – pasakojo 38 metų Mohamedas Hajas Ali.
Belgrade jau trejus metus gyvenantis siras padeda migrantams. Jo teigimu, anksčiau dauguma atvykėlių į Europą patekdavo sumokėję už tai gabentojams.
Bet vėliau savo patirtimi – kartais net viso maršruto koordinatėmis – jie pradėjo dalintis su kitais namuose likusiais tautiečiais.
Pasak M.Hajo Ali, dėl to kelionės su gabentojais kaina nuo Sirijos konflikto pradžios sumažėjo beveik perpus.
„Vienintelė atkarpa, už kurią migrantai vis dar moka gabentojams, yra persikėlimas iš Turkijos į Graikiją“, – paaiškino siras.
Telefonai gelbėja gyvybę
Interneto migrantams reikia ir tam, kad susisiektų su savo artimaisiais. Belgrado parke sutiktas O.Aljasemas su 21 broliu ir seserimis, pasklidusiais po penkias šalis, bendrauja žinučių siuntimo programėle „WhatsApp“.
Technologijos keičia ir tai, kokios pagalbos iš nevyriausybinių organizacijų labiausiai reikia migrantams.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras pabėgėliams iš Sirijos išdalijo 33 tūkst. SIM kortelių ir 85,7 tūkst. saulės energija įkraunamų šviestuvų, kuriais taip pat galima įkrauti telefonus.
Anot Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto atstovo Damaske Pavelo Krzysieko, išmanieji telefonai leidžia migrantams ne tik pasyviai gauti žinias iš tarptautinių agentūrų, bet ir keistis informacija.
„Kai Alepe sprogo vandentiekis, Raudonasis Kryžius padėjo įrengti geriamojo vandens tiekimo punktus, o jų žemėlapius išplatino „Facebook“. Dėl vandens krizės komiteto puslapis sulaukė daugiau nei dešimt kartų didesnio susidomėjimo“, – džiaugėsi P.Krzysiekas.
Socialiniai tinklai karo apimtose šalyse gelbėja gyvybes. Pavyzdžiui, Sirijoje tūkstančiai žmonių dalijasi informacija apie oro antpuolius Damaske ir praneša, į kurias vietas geriau neiti.
21 metų Mohammedas Salmoni iš Kabulo mano ištvėręs per kelionę vien dėl to, kad turėjo išmanųjį telefoną.
Vaikinui teko pėsčiomis 40 valandų eiti per Afganistano Nimrūzo provinciją, kad pasiektų Zahedaną Irane.
Afganistanietis šios kelionės metu orientavosi pagal savo telefone turimus žemėlapius.
„Tai buvo be galo pavojinga“, – pripažino Belgrade besiglaudžiantis migrantas.
