„Negalima skirstyti (pabėgėlių) pagal tikėjimą. Teisė į prieglobstį yra visuotinė“, – sakė vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas antradienį vakare, likus kelioms valandoms iki maždaug 200 pabėgėlių atvykimo iš Vokietijos.
Prezidentas Francois Hollande'as, jausdamas spaudimą reaguoti į Senąjį žemyną užklupusią didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, pirmadienį paskelbė, kad jo šalis per dvejus metus priims 24 tūkst. pabėgėlių.
Parodydama pirmąjį solidarumo gestą Vokietijai, kuriai tenka didžiausia atvykstančiųjų našta, Prancūzija skubiai priims tūkstantį sirų, irakiečių ir pabėgėlių iš Eritrėjos, nurodė jis.
Tačiau šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų kuriuose sluoksniuose, o Prancūzijos centrinėje dalyje esančio Roano miesto meras Yves'as Nicolinas pirmadienį pareiškė, kad priims tik krikščionis, kad „būtume tikri, jog jie nėra užsimaskavę teroristai“.
Roanas priims „keliolika šeimų, jei jų nariai yra krikščionys pabėgėliai, persekiojami Sirijoje Daesh („Islamo valstybės“ arabiškas akronimas) už tai, kad yra krikščionys“, sakė meras.
Rytų Prancūzijoje esančio Belforo meras Damienas Meslot taip pat pareiškė, kad priims tik krikščionių šeimas iš Irako ir Sirijos, nes „šie žmonės yra labiausiai persekiojami“.
Abu merai priklauso pagrindinei opozicinei buvusio prezidento Nicolas Sarkozy partijai.
Panašią nuomonę yra išsakiusi Slovakija, kuri rugpjūtį pareiškė, kad priims tik pabėgėlius krikščionis iš Sirijos, nurodžiusi, kad musulmonai čia nesijaus kaip namuose.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) pasmerkė merų pasisakymus, pridūręs, kad Prancūzija „turi būti pasirengusi priimti visus tuos, kurie yra persekiojami, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ar kilmės“.
