Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, F.Hollande'as sakė, kad Šengeno zonai iškils grėsmė, jeigu nebus įkurti „registracijos centrai, kuriuose pabėgėliai būtų atskiriami nuo ekonominių migrantų ir būtų užtikrinamas pasidalijimas prieglobsčio ieškotojais“.
Prezidentas pridūrė, kad nevykdant kontrolės prie ES išorinių sienų, „valstybės turės vienaip ar kitaip atkurti nacionalines sienas“.
„Būsime įpareigoti atkurti pasienio postus, tikrinimą ... ir tai bus Šengeno, kaip kontroliuojamos erdvės, kuri suteikia judėjimo laisvę, pabaiga“, – perspėjo jis.
Prancūzijos lyderis sakė, kad pačios Europos Sąjungos vienybei taip pat kyla pavojus, nes jos narės nesutaria, kaip pasidalyti apie 120 tūkst. pabėgėlių, siekiant sumažinti naštą Italijai, Graikijai ir Vengrijai, prislėgtoms kasdien plūstančių atvykėlių srauto.
F.Hollande'as tikino, kad per ateinančią savaitę vyksiantį specialų Europos Sąjungos viršūnių susitikimą sieks, jog būtų tariamasi, kaip padėti Turkijai išlaikyti pabėgėlius iš Sirijos savo teritorijoje, kol baigsis karas kaimyninėje šalyje.
ES turi „dirbti su Turkija“, kad „užtikrintų, jog tie, kurie yra Turkijoje, ten ir liktų; dirbtų ten ir turėtų visus jiems reikiamus išteklius, kad išlauktų, kol padėtis Sirijoje bus išspręsta“, F.Hollande'as sakė žurnalistams Modenos mieste po derybų su Italijos premjeru Matteo Renzi.
Pasak F.Hollande'o, ateinantį trečiadienį susitiksiantys ES lyderiai turėtų ne vien pažadėti pagalbą Turkijai, bet susitarti dėl „karštųjų taškų“ – prieglobsčio ieškotojų registravimo centrų – steigimo.
Prezidentas pridūrė, kad jie taip pat turi pasirūpinti, jog šalys, kuriose pabėgėliai randa prieglobstį prieš nuspręsdami išvykti į Europą, „gautų daug didesnę pagalbą“.
Jau ketverius metus besitęsiantis karas Sirijoje privertė daugiau negu 4 mln. žmonių palikti savo šalį. Beveik pusė jų pasitraukė į Turkiją; daugiau negu 1 mln. pabėgėlių gyvena Libane, o dar beveik 630 tūkst. – Jordanijoje.
Kelionės iš Turkijos į Graikiją per Egėjo jūrą tapo vienu iš pagrindinių maršrutų tūkstančiams pabėgėlių ir migrantų, norinčių pradėti naują gyvenimą Europos Sąjungoje.
Daugelis jų kilę iš Sirijos, Irako ir Afganistano, o kiti atvyksta iš Afrikos šalių.
Modenoje F.Hollande'as taip pat sakė, kad ES turi labiau padėti Afrikos šalims, kad žmonės nebūtų priversti migruoti, ieškodami geresnio gyvenimo.
Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad tikrasis iššūkis iškiltų, jeigu Bendrijos šalys atsisakytų sutikti su Europos Komisijos pasiūlytomis pabėgėlių perskirstymo kvotomis.
„Kaip mes spausime tai daryti? Atimdami subsidijas arba skelbdami sankcijas ... tuomet šalims tektų sumokėti už tai, kad nepriima pabėgėlių“, – aiškino jis.
„Įvedant vis naujų suvaržymų, kiltų pavojus, kad Šengeno zona sumažėtų iki kelių šalių. Štai kur Europai gali iškilti pavojus“, – pridūrė F.Hollande'as.
Dauguma ES šalių palaiko kvotų planą, bet Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija griežtai nusistačiusios prieš bet kokią privalomą perskirstymo schemą.
