Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne
pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija,
Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį
Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių
vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, F.Hollande'as sakė,
kad Šengeno zonai iškils grėsmė, jeigu nebus įkurti
„registracijos centrai, kuriuose pabėgėliai būtų atskiriami nuo
ekonominių migrantų ir būtų užtikrinamas pasidalijimas
prieglobsčio ieškotojais“.
Prezidentas pridūrė, kad nevykdant kontrolės prie ES išorinių
sienų, „valstybės turės vienaip ar kitaip atkurti nacionalines
sienas“.
„Būsime įpareigoti atkurti pasienio postus, tikrinimą ... ir
tai bus Šengeno, kaip kontroliuojamos erdvės, kuri suteikia
judėjimo laisvę, pabaiga“, – perspėjo jis.
Prancūzijos lyderis sakė, kad pačios Europos Sąjungos vienybei taip
pat kyla pavojus, nes jos narės nesutaria, kaip pasidalyti apie 120
tūkst. pabėgėlių, siekiant sumažinti naštą Italijai, Graikijai
ir Vengrijai, prislėgtoms kasdien plūstančių atvykėlių srauto.
F.Hollande'as tikino, kad per ateinančią savaitę vyksiantį specialų Europos
Sąjungos viršūnių susitikimą sieks, jog būtų tariamasi, kaip
padėti Turkijai išlaikyti pabėgėlius iš Sirijos savo
teritorijoje, kol baigsis karas kaimyninėje šalyje.
ES turi „dirbti su Turkija“, kad „užtikrintų, jog tie,
kurie yra Turkijoje, ten ir liktų; dirbtų ten ir turėtų visus
jiems reikiamus išteklius, kad išlauktų, kol padėtis Sirijoje bus
išspręsta“, F.Hollande'as sakė žurnalistams Modenos mieste po
derybų su Italijos premjeru Matteo Renzi.
Pasak F.Hollande'o, ateinantį trečiadienį susitiksiantys ES
lyderiai turėtų ne vien pažadėti pagalbą Turkijai, bet susitarti
dėl „karštųjų taškų“ – prieglobsčio ieškotojų registravimo centrų – steigimo.
Prezidentas pridūrė, kad jie taip pat turi pasirūpinti, jog
šalys, kuriose pabėgėliai randa prieglobstį prieš nuspręsdami
išvykti į Europą, „gautų daug didesnę pagalbą“.
Jau ketverius metus besitęsiantis karas Sirijoje privertė
daugiau negu 4 mln. žmonių palikti savo šalį. Beveik pusė jų
pasitraukė į Turkiją; daugiau negu 1 mln. pabėgėlių gyvena
Libane, o dar beveik 630 tūkst. – Jordanijoje.
Kelionės iš Turkijos į Graikiją per Egėjo jūrą tapo vienu
iš pagrindinių maršrutų tūkstančiams pabėgėlių ir migrantų,
norinčių pradėti naują gyvenimą Europos Sąjungoje.
Daugelis jų kilę iš Sirijos, Irako ir Afganistano, o kiti
atvyksta iš Afrikos šalių.
Modenoje F.Hollande'as taip pat sakė, kad ES turi labiau padėti
Afrikos šalims, kad žmonės nebūtų priversti migruoti, ieškodami
geresnio gyvenimo.
Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad tikrasis iššūkis
iškiltų, jeigu Bendrijos šalys atsisakytų sutikti su Europos
Komisijos pasiūlytomis pabėgėlių perskirstymo kvotomis.
„Kaip mes spausime tai daryti? Atimdami subsidijas arba
skelbdami sankcijas ... tuomet šalims tektų sumokėti už tai, kad
nepriima pabėgėlių“, – aiškino jis.
„Įvedant vis naujų suvaržymų, kiltų pavojus, kad Šengeno
zona sumažėtų iki kelių šalių. Štai kur Europai gali iškilti
pavojus“, – pridūrė F.Hollande'as.
Dauguma ES šalių palaiko kvotų planą, bet Vengrija, Lenkija,
Slovakija ir Čekija griežtai nusistačiusios prieš bet kokią
privalomą perskirstymo schemą.