ES šalių vidaus reikalų ministrai antradienį patvirtino susitarimą, pagal kurį ES narės privalo priimti tam tikrą skaičių atvykėlių iš tokių valstybių, kaip Graikija ir Italija, kurios labiausiai kenčia nuo pabėgėlių antplūdžio.
Tačiau priešingai nei įprasta, šis sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi kai kurios rytinės bloko valstybės.
Prastumtas, nepaisant nesutarimų
Prieš kvotų planą balsavo Vengrija, Čekija, Rumunija ir Slovakija, o Suomija susilaikė. Šie nesutarimai smarkiai aptemdė regioninius santykius, Europai grumiantis su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė, kad kvotų planas buvo prastumtas nepaisant prieštaravimų, nes tai „nepaprastoji situacija“.
„Jei nebūtume to padarę, Europa būtų dar labiau susiskaldžiusi“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Aptars ir kitus klausimus
Patvirtinus kvotų planą, trečiadienį ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Sirijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.
Tačiau jiems veikiausiai teks spręsti naują problemą, turint galvoje, kad Graikija tikriausiai bus spaudžiama sutikti su pagalba iš išorės užtikrinant savo sienų valdymą, o tai Atėnuose vėl gali išprovokuoti nerimą dėl suvereniteto, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jie buvo priversti sutikti su griežtomis euro zonos finansinės pagalbos programos sąlygomis.
