Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.
„Neabejoju, kad šis iššūkis gali pakeisti Europos Sąjungą, kurią mes sukūrėme. Jis turi potencijos sugriauti net tokius (mūsų) pasiekimus, kaip kelionės be sienų“, – sakė D.Tuskas kalbėdamas Europos Parlamente pietiniame Prancūzijos Strasbūro mieste.
„O dar pavojingiau yra tai, kad jis turi potencijos sukurti tektonines permainas Europos politiniame kraštovaizdyje. Ir tos permainos nebūtų į gera“, – sakė jis.
„Dabartiniai laikai labai nepaprasti, reikalaujantys nepaprastų priemonių, nepaprasto pasiaukojimo ir nepaprasto solidarumo“, – kalbėjo D.Tuskas.
Anksčiau Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) pranešė, kad daugiau negu 700 tūkst. pabėgėlių ir migrantų šiais metais pasiekė Europą per Viduržemio jūrą, tęsiantis migrantų krizei šiame žemyne.
Daugiau nei 560 tūkst. žmonių, trokštančių pabėgti nuo karo ir skurdo, daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano, pasiekė Graikijos krantus, dar apie 140 tūkst. šiemet atvyko į Italiją, todėl bendras atvykėlių skaičius – daugiau negu 705 200. Pabėgėlių priėmimui numatyti ištekliai tose šalyse baigia išsekti, o pabėgėliams veržiantis per vakarines Balkanų šalis į Vokietiją ir kitas turtingesnes ES šalis, Bendrijoje kyla chaosas.
Vengrija, Serbija, Kroatija kartu su Vokietija ir Austrija sugriežtino savo sienų kontrolę, bandydamos kontroliuoti ir sustabdyti pabėgėlių srautą, tačiau šios priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nes bandydami pasiekti savo kelionės tikslą migrantai renkasi kitus maršrutus.
J.-C.Junckeris, kuris sekmadienį pirmininkavo Europos Sąjungos ir Balkanų lyderių susitikimui dėl didėjančios pabėgėlių krizės, pareiškė, kad Bendrijai reikia padaryti daugiau.
Jis išvardino kelias iš priemonių, dėl kurių buvo susitarta sekmadienį, tarp kurių yra geresnis šalių dalinimasis informacija, ypač apie sienų uždarymą, ir daugiau pabėgėlių priėmimo vietų Graikijoje ir Balkanuose paruošimas, artėjant žiemai.
Tačiau jis perspėjo europarlamentarus, kad jo planas perkelti maždaug 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos į kitas Bendrijos šalys „neveikia taip, kaip turėtų“.
Daugelis valstybių, kaip Vengrija ir jos rytinės kaimynės, labai nenori sutikti su joms numatytomis pabėgėlių priėmimo kvotomis, todėl pabėgėlių paskirstymo programa negali įsibėgėti.
„Tai, dėl ko sekmadienį susitarėme, turėtų būti įgyvendinama spontaniškai“, – kalbėjo J.-C.Junckeris.
Būtinybė nuolat organizuoti viršūnių susitikimus, siekiant plataus masto susitarimo dėl to, kaip tvarkytis su šia krize, rodo, kad ES „forma nėra gera“, pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau antradienį Paryžiuje aptarė padėtį Sirijoje ir pabėgėlių krizę, pranešė pareigūnai.
Pasak jų, susitikimas prasidėjo 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o vėliau per darbo pietus Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje vyko posėdis kartu su sąjungininkais iš kitų Vakarų bei arabų šalių.
