„Mes tapome šmeižto kampanijos aukomis. Rinkimų laimėtojams turėtų būti gėda“, – praėjusio sekmadienio vakarą niršo NF lyderė M.Le Pen.
Pagrindas pykti lyg ir yra. Itin radikalios retorikos atsisakiusi kraštutinės dešinės partija pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo, kad nieko pernelyg nenustebino faktas, jog po pirmojo regionų rinkimų turo NF pirmavo 6 iš 13 Prancūzijos regionų. Po antrojo pergalių liko lygiai nulis.
Mat prancūzai, paraginti tradicinių dešiniųjų ir kairiųjų partijų, masiškai balsavo strategiškai. Balsavo net už tuos, ant kurių ilgus metus spjaudė – esą svarbiausia, kad NF nelaimėtų nė vieno vadovaujamo posto.
M.Le Pen pyksta. Bet taip pat pyko ir 2002-aisiais į antrąjį prezidento rinkimų turą patekęs jos tėvas Jeanas Marie, ir daugybė politikų kitose šalyse. Strateginis balsavimas – toli gražu ne naujas reiškinys demokratijose.
Rinkosi tarp maro ir choleros
Nuotaikos prieš praėjusio sekmadienio balsavimą Prancūzijoje iš tiesų buvo keistos. Valdantieji socialistai kalbėjo apie pilietinį karą ir, patraukę savo kandidatus iš kai kurių regionų, ragino šalininkus balsuoti už tradicinius varžovus – konservatorius.
„Jaučiuosi prastai, netgi desperatiškai“, – taip savijautą apibūdino šalies šiaurėje esančiame Kalė uostamiestyje gyvenanti 78 metų pensininkė Suzanne.
Gruodžio 6-ąją šiame Šiaurės-Pa de Kalė ir Pikardijos regione buvo pakvipę NF lyderės M.Le Pen triumfu. Ji per pirmąjį turą surinko daugiau nei 40 proc. ir, atrodė, tikrai švęs pergalę ir antrajame.
Bet socialistams patraukus kandidatą, jų rėmėjai masiškai rinkosi dešiniųjų respublikonų atstovą Xavier Bertrand’ą, kuris ir nugalėjo.
„Balsuokite už X.Bertrand’ą, kad sustabdytumėte M.Le Pen, nes jei nebalsuosite iš viso, ji tikrai nugalės“, – taip į kairiųjų pažiūrų rinkėjus kreipėsi Socialistų partijos vadovybė.
Ir nors nemažai kairuolių bambėjo, kad yra priversti rinktis „tarp maro ir choleros“, į raginimą jie įsiklausė – tiek Šiaurės-Pa de Kalė, tiek Pikardijos, tiek Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto, kur krito M.Le Pen dukterėčia Marion Marechal-Le Pen, tiek kituose regionuose.
Negana to, NF atstovams neabejotinai sutrukdė per antrąjį turą beveik 10 procentų padidėjęs rinkėjų aktyvumas. Balsavo ir į pensiją išėjusi valytoja Suzanne.
„Nežinojau, ką daryti. Visą gyvenimą balsavau už komunistus. Migrantai man netrukdo – jie mandagūs, visada sveikinasi.
Nors nenoriu balsuoti už dešiniuosius, turime daryti viską, kad neleistume iškilti M.Le Pen. Žmonės už ją balsuoja, nes ji aiškina atsikratysianti migrantų, nors yra pripažinusi, kad tai neįmanoma. Jos kalbos tuščios“, – svarstė senolė.
Nenorima iššvaistyti balso
Taip pat mąstė daugelis tradicinių partijų rinkėjų. Respublikonai laimėjo septyniuose regionuose, o socialistai – penkiuose. Tik Korsikoje nugalėjo vietinės partijos atstovas.
Vis dėlto socialistų vyriausybės vadovas Maneulis Vallsas, nors ir pasidžiaugė, kad „tiesos akimirkomis Prancūzija visada atsigręžia į tikrąsias vertybes“, perspėjo, jog kraštutinių dešiniųjų pavojus išlieka realus, ypač turint omenyje tai, kad jau 2017-aisiais vyks prezidento rinkimai.
„Per artimiausias savaites bursime prancūzus, kurie nori prie mūsų prisidėti. Niekas mūsų nesustabdys“, – ryžtingai ruoštis būsimiems rinkimams paragino viena jų favoričių laikoma M.Le Pen.
Bet ar gali būti, kad NF niekada taip ir nepateks į valdžią? Ar M.Le Pen 2017-aisiais gali laimėti antrajame ture, ar jau dabar galima spėti, kad vėl bus balsuojama strategiškai?
O gal toks taktinis balsavimas per šįmetinius regionų rinkimus kaip tik padarys meškos paslaugą tradicinėms partijoms ir NF rėmėjai po dvejų metų jau tikrai išsirinks savo kandidatą?
„Prancūzijoje galbūt gali susiformuoti dvipolė sistema, jei bus suprasta, kad yra dvi alternatyvos – tradicinės partijos ir NF. Bet tai vis dėlto tik spekuliacijos“, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Specialisto teigimu, kraštutinės ideologijos partijoms, su kuriomis nebendradarbiauja tradicinės jėgos, į valdžią lengviau ateiti šalyse, kur galioja proporcingojo atstovavimo rinkimų sistema.
M.Jastramskis pateikia Veimaro respublikos pavyzdį. Naciai Vokietijoje 1933 metais iškilo būtent todėl, kad nuosaikesnės partijos ir komunistai neieškojo kompromisų ir užsiėmė intrigomis. Galiausiai kancleriu buvo paskirtas Adolfas Hitleris.
„Bet Veimaro respublikoje veikė gana aiški proporcingojo atstovavimo sistema. Tuo metu Prancūzijoje sistema dviejų pakopų.
Strateginis balsavimas geriausiai veikia daugumos atstovavimo sistemoje, pavyzdžiui, Kanadoje. Ir nors Prancūzijoje sistema dviejų turų, tai reiškia, kad antrajame tik vienas kandidatas gauna mandatą.
Žmonės renkasi ir nenori iššvaistyti balso, – tvirtino M.Jastramskis. – Kol kas sunku pasakyti, bet NF tikrai bus sunku.“
Kanada nuvertė dešiniuosius
Rinkimai šiemet vyko ir Kanadoje, o liberalų ir jų lyderio Justino Trudeau pergalę lėmė būtent strateginis balsavimas.
Apklausos rodo, kad šioje šalyje progresyvių pažiūrų rinkėjų beveik dvigubai daugiau nei konservatyvių balso teisę turinčių piliečių.
Nepaisant to, Kanadą 8 metus valdė dešinieji, nes šios pakraipos politinės jėgos 2003 metais susijungė į didelę Konservatorių partiją. Tuo metu kairiųjų balsai vis atitekdavo tai liberalams, tai socialdemokratams iš Naujosios demokratijos partijos (NDP).
Tačiau šiemet dar gerokai prieš rinkimus progresyviųjų stovykloje pasigirdo balsų, kad reikia jei ne suvienyti kairesniąsias jėgas, tai bent jau strategiškai balsuoti už partiją, galinčią įveikti konservatorius.
O kadangi maždaug 30 proc. (apie 5 mln.) balso teisę turinčių kanadiečių nėra ištikimi kurios nors vienos partijos rinkėjai, per rinkimus net 1,4 mln. ankstesnių NDP rinkėjų balsavo už liberalus.
Labiausiai tokiais rezultatais džiaugėsi dar 2008 metais užkurto Strateginio balsavimo projekto įkūrėjas Hishamas Abdel-Rahmanas. Jo matematinės įžvalgos progresyviems rinkėjams skirtingose apylinkėse parodė, už kurią partiją balsuoti norint išstumti iš valdžios konservatorius.
„Pavyzdžiui, 2011 metais Toronte už dešiniuosius balsavo 37 proc., o už progresyvius kitų trijų partijų – liberalų, NPD ir žaliųjų – kandidatus – net 63 proc. rinkėjų. Jei jie būtų susitarę dėl paramos vienam kandidatui, konservatoriai būtų pralaimėję“, – teigė H.Abdel-Rahmanas.
