ES viršūnių susitikime daugiausia diskusijų kėlė britų
siekis apriboti išmokas imigrantams iš kitų ES šalių ir įgyti
svaresnį balsą klausimais, kuriuos paprastai sprendžia euro zonos
šalys.
Tikimasi, kad užsitikrinęs vieningą paramą per dvi intensyvių
derybų Briuselyje dienas ir naktis, D.Cameronas paskelbs referendumo
datą – tikėtina, birželio 23-ąją.
Šeštadienį 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku
D.Cameronas surengs vyriausybės posėdį, po kurio prasidės
referendumo kampanija ir ministrams, norintiems, kad Jungtinė Karalystė
pasitrauktų iš ES, pirmą kartą bus leista kalbėti garsiai.
„Susiderėjau dėl susitarimo suteikti Jungtinei Karalystei
specialųjį statusą Europos Sąjungoje, – penktadienį vakare
spaudos konferencijoje sakė D.Cameronas. – Per kampaniją iš visos
širdies stengsiuosi įtikinti britų žmones likti reformuotoje
Europos Sąjungoje, kurią šiandien užsitikrinome“.
Pasak jo, susitarimas apima septynerių metų „avarinį
stabdį“ dėl pašalpų ES migrantams ir reiškia, kad Britanija
„niekada nepriklausys dar glaudesnei sąjungai“.
Susiję straipsniai
„Pavojus Europos svajonei“
Nors Jungtinės Karalystės vieta ES dabar priklauso nuo šios šalies visuomenės,
minimas susitarimas sumažina spaudimą Briuseliui, bandančiam
dorotis su didžiausia migracijos krize per Europos istoriją.
Susiję straipsniai
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, tarpininkavęs
šiam susitarimui, pareiškė, kad „vieningai“ pritarta sutartis
„stiprina specialųjį Jungtinės Karalystės statusą“ bei yra „teisiškai
privaloma ir negrįžtama“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia Europos
lyderė, sakė, kad ši sutartis yra „teisingas kompromisas“.
„Nemanau, kad mes per daug nusileidom Jungtinei Karalystei“,
– pasakė ji.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
tvirtino, kad sutartyje nėra „jokių išimčių ES taisyklėms“,
nors Italijos premjeras Matteo Renzi perspėjo, kad
esama „pavojaus pamesti iš akių pirminę Europos svajonę“.
Paskelbus apie šį susitarimą euro ir britų svaro kursas
šoktelėjo: bendroji valiuta (euras) pakilo iki 1,1131 JAV dolerio
Niujorke nuo 1,1105 ketvirtadienį, o svaras sterlingų – iki 1,4392
nuo 1,4335 JAV dolerio.
Gaus specialų statusą
Britų premjeras Davidas
Cameronas pareiškė, kad penktadienio vakarą
Europos Sąjungos (ES) lyderių pasiektas susitarimas suteiks
Jungtinei Karalystei „specialų statusą“ Bendrijoje.
„Suderėjau susitarimą suteikti JK specialų statusą ES“, –
socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų premjeras. ES viršūnių susitikime pasiektas sutarimas D.Cameronui atveria kelią pradėti kampaniją už tolesnę narystę ES per referendumą,
kuris gali įvykti birželio 23 dieną.
Derybos vėlavo
Derybos, trukusios 30 valandų, ilgai atsiliko nuo grafiko. Darbiniai angliški pusryčiai jau virto pietumis, o nepavykus susitarti jie gali užsitęsti ir į savaitgalį.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas pripažino, kad nesuradus tinkamo sprendimo, derybas būtų galima pratęsti iki sekmadienio.
„Mes be jokių problemų galime likti Briuselyje iki sekmadienio. Aš jau įspėjau savo žmoną ir vaikus“, – penktadienį pajuokavo D.Cameronas.
O Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas vylėsi, kad susitarimą pavyks pasiekti jau penktadienio vakarą.
Tiesa, kai kurie šalių lyderiai jau anksčiau kalbėjo, kad sprendimas bus priimtas tik dėl akių.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo su D.Cameronu derėjosi dėl to, kad visiems lenkams šiuo metu dirbantiems Jungtinėje Karalystėje būtų išsaugotos socialinės išmokos.
Be to, Europai reikia žongliruoti ir dėl migrantų klausimo. Graikija pagrasino, kad blokuotų susitarimą, jeigu ES iki kovo neįsipareigotų atverti savo sienų migrantams.
„Žinoma, kad visi siekiame savo politinių interesų, tačiau „Brexit“ atveju visi pralaimėtume“, – pareiškė Estijos premjeras Taavi Roivas.
D.Cameronas naktį iki 5 val. ryto pats dalyvavo derybose. Po to teisės ekspertai ieškojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimo būdų.
Premjeras žada britams surengti referendumą dėl šalies pasilikimo ES. Tačiau prieš tai jis reikalauja virtinės reformų Europos lygiu.
Ypač ginčytinas klausimas yra socialinių išmokų ES piliečiams sustabdymas, kad būtų apribota imigracija į Jungtinę Karalystę. Pasipriešinimo sulaukia ir reikalavimas dėl balso teisės euro zonos šalims priimant sprendimus.




