ES viršūnių susitikime – nesutarimų kibirkštys

ES viršūnių susitikimo laukta daugiausia dėl galimybės pagaliau susitarti su referendumą dėl narystės Bendrijoje rengsiančiais britais. Bet ne mažiau aistrų sulaukė diskusijos apie migrantų krizę.

Austrijos kancleris W.Faymannas griežtai atmetė Europos Komisijos priekaištus ir pažėrė kritikos migrantų nepriimančioms kitoms Vakarų šalims.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Austrijos kancleris W.Faymannas griežtai atmetė Europos Komisijos priekaištus ir pažėrė kritikos migrantų nepriimančioms kitoms Vakarų šalims.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-02-20 13:49, atnaujinta 2017-06-07 08:59

Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį beveik nemiegojo – į viešbutį po ilgo derybų maratono jis sugrįžo tik pusę šešių ryto. Bet net tada turėjo pareikšti: „Susitarimo dar nėra.“

Po kelių valandų D.Cameronas, norintis rekomenduoti britams per referendumą balsuoti už pasilikimą ES, vėl kėlėsi ir skubėjo tęsti derybų.

Vakar jam reikėjo tartis ir su atimti pašalpų iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kitų ES šalių piliečių nenorinčiu Višegrado ketvertuku – Lenkija, Čekija, Slovakija bei Vengrija, ir su prancūzais, susirūpinusiais dėl išskirtinių sąlygų britų finansų sistemai.

Tikriausiai nieko nuostabaus, kad planuoti penktadieniniai angliški pusryčiai viršūnių susitikimo tvarkaraštyje iš pradžių virto angliškais priešpiečiais, o tada – angliškais pietumis.

Galiausiai imta kalbėti, kad tęsti sudėtingas derybas reikės ir šeštadienį.

Vis dėlto ES šalių lyderiams svarbu ne tik tai, kad Jungtinė Karalystė liktų Bendrijoje, bet ir žemyną pjudanti migrantų krizė. O pastarosios išnarplioti, regis, bent jau kol kas neįmanoma.

Priekaištai iš Austrijos

Bangas šį kartą kėlė ne lenkai ar vengrai, o austrai. Šios šalies kancleris Werneris Faymannas dar kartą pareiškė, kad Austrija nuo šiol per dieną priims ne daugiau kaip 80 prašymų suteikti prieglobstį, nes ši nedidelė valstybė negali „viena priimti visų į Europą atvykstančių pabėgėlių“.

Į ES vien pernai atvyko daugiau nei 1 mln. migrantų, o kai kurios Bendrijos narės, nesugebančios susitvarkyti su didžiuliu atvykėlių srautu, jau atnaujino sienos kontrolę.

Nors iš 700 tūkst. pernai į Austriją atvykusių migrantų tik 90 tūkst. pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, W.Faymanno nuomone, ir toks skaičius per didelis. Austrijos kancleriui, regis, nesvarbi ir Europos Komisijos nuomonė.

„Austrija privalo priimti bet kokius prašymus suteikti prieglobstį, pateiktus šalyje ar prie šalies sienos. Vienos planai akivaizdžiai prieštarauja ES ir tarptautinei teisei“, – teigė ES migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos.

Bet W.Faymannas turėjo paruošęs atsaką: „Pernai sulaukėme daugiau prašymų nei Italija. Prieglobsčio prašytojų sulaukėme daug daugiau nei Prancūzija. Visi, kurie yra žiūrėję į žemėlapį, žino, kad tos dvi šalys yra didesnės nei Austrija ir kad jose daugiau gyventojų.“

Atvėrė plyšių Bendrijoje

Toks viešas kibirkščiavimas dar kartą parodo, su kokiais sunkumais susiduria šalys, į kurias atvyksta daugiausia migrantų. Be to, Vienos pozicija liudija, kad austrai tiesiog netiki, jog Europos Sąjunga gali greitai rasti bendrą krizės sprendimą.

„Mes esame pasidaliję į skirtingas stovyklas – tų, kurie tiki, kad įmanoma kartu rasti sprendimą, ir tų, kurie nori veikti vieni. Be to, ką reikės daryti, jei kartu imsimės kokių nors priemonių, bet jos neveiks?“ – svarstė Belgijos premjeras Charles’is Michelis.

Trigrašį įkišo ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, kuris Bendrijoje įžvelgia nemažai savanaudiškumo ir solidarumo stoką.

„Problema ta, kad visi į situaciją žvelgia iš savo varpinės ir laukia, kol kiti pirmieji pradės įgyvendinti reikiamus sprendimus. Deja, ši krizė atvėrė didelių plyšių mūsų Sąjungoje“, – apgailestavo M.Schulzas.

Didėja spaudimas Graikijai

Jei austrai iš tiesų pradės nebeįsileisti migrantų, į sudėtingiausią padėtį pateks Graikija – šalies šiaurėje tiesiog susidarys didžiulė žmonių spūstis.

Į Graikiją praėjusiais metais atvyko 850 tūkst. migrantų, daugiausia iš Turkijos.

Tūkstančiai kiekvieną savaitę atplaukia ir dabar. Pakrantės sargyba užversta darbu, o krizės iškamuota šalis gali vienu metu suteikti pastogę tik 10 tūkst. žmonių.

Negana to, į kalbas apie solidarumą spjovęs Višegrado ketvertukas, atrodo, būtų linkęs uždaryti Graikijos sieną su Makedonija, kad tik migrantai nevyktų į šiaurines ES šalis.

„Jei Graikija ir Turkija per kelias artimiausias savaites iš pagrindų nesumažins į ES atvykstančių migrantų skaičiaus, kalbos apie Vidurio Europos šalių sienų uždarymą taps naująja realybe“, – grėsmingai įspėjo Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka.

Tiesa, kozirį vakar ištraukė ir Graikija. Šalies atstovai Briuselyje pareiškė blokuosiantys bet kokį susitarimą su britais, jeigu kaimyninės valstybės uždarys sienas su Graikija. („The Guardian“, BBC, AP, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.