Šis buvęs Lenkijos premjeras tolesnę Jungtinės Karalystės narystę Bendrijoje laiko viso 28 šalių bloko gyvavimo klausimu.
EVT pirmininko postą D.Tuskas užėmė 2014-ųjų gruodį. Tada Senojo žemyno krantų krizės dar neskalavo, bet dabar ES purto ir migrantų krizė, ir galimybė, kad britai jau birželį nuspręs išstoti iš Bendrijos.
Tad susitarimas su D.Cameronu veikiausiai tapo pirmuoju realiu D.Tusko darbu.
Nors iki šiol jo diplomatiniai talentai buvo sunkiai pastebimi, gal dabar subręs jo, kaip sumanaus derybininko, ir vieningos Europos entuziasto reputacija?
Pradžia buvo nelengva
Per praėjusiais metais įsiliepsnojusį ginčą dėl Graikijos ekonomikos gelbėjimo EVT pirmininko balso nebuvo girdėti. O ir įsisiūbavus pabėgėlių krizei D.Tuskas ilgai negalėjo pasiekti, kad būtų išgirsti jo raginimai užtikrinti Bendrijos sienų saugumą.
Tiesa, darbo pradžia buvo optimistiška – juk vieną svarbiausių postų Europos Sąjungoje pirmąkart užėmė rytinės bloko narės atstovas, o D.Tusko kandidatūrą rėmė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Galiausiai D.Tuskas atvyko į Briuselį kaip nugalėtojas – jam vadovaujant vyriausybei Varšuvoje, Lenkija virto svarbia politine žaidėja Europoje.
Vis dėlto netrukus buvo susidurta su barjerais. EVT pirmininkas pagal ES teisę didelių galių neturi, be to, susidūrė su kietais konkurentais: Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro 28 valstybių ir vyriausybių vadovai, ir Europos Komisija (EK), kurią turi patvirtinti Europos Parlamentas (EP).
D.Tusko pirmtako Hermano Van Rompuy laikais EVT vaidino svarbesnį vaidmenį nei EK, vadovaujama jos pirmininko Jose Manuelio Barroso.
Bet santykis pasikeitė, kai EK vadovu tapo buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris.
Pastarasis pažįsta Briuselį dešimtmečius, o D.Tuskas yra naujokas.
Nenuostabu, kad atvykėliui iš Varšuvos nepavyko iškart įsilieti į Briuselio, kur stumdosi kelios dešimtys tūkstančių ES institucijų darbuotojų, politinį gyvenimą.
„D.Tuskas greičiausiai manė, kad gali užimti tokią pat aktyvią poziciją formuojant ES politiką kaip anksčiau Lenkijoje“, – teigė gerai EVT pirmininką pažįstantis lenkas politologas Kamilas Zajaczkowskis.
Vengė imtis iniciatyvos
Dabar jis išdrąsėjęs, o rezultatai – po ilgų, bet vaisingų derybų pasiektas susitarimas su Jungtine Karalyste – kalba patys.
Bet kitais klausimais D.Tuskas vis dar itin santūrus. Kodėl? Europoje spėliojama, kad priežastis gali būti susijusi su faktu, jog jis kilęs iš buvusios komunistinės Lenkijos.
Daugelis lenkų jaučiasi tarsi skolingi ES – Bendrija yra jų gerovės, laisvės ir tarptautinės Varšuvos įtakos, autoriteto prielaida.
Be to, D.Tusko kilmė pasireiškia ir kaip našta. Kai europiečiai ginčijosi, ar jiems nereikėtų pašalinti Graikijos iš euro zonos, jis turėjo mažai ką pasakyti, nes Lenkija nėra įsivedusi euro.
Galiausiai jo veiksmų erdvė aiškiai susiaurėjo, kai jo konkurento Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama Teisės ir teisingumo partija laimėjo Seimo rinkimus ir viena pati suformavo naują Lenkijos vyriausybę.
Tuo sausio viduryje galėjo įsitikinti ES institucijų vadovai, kai Belgijos karalius Philippe’as pakvietė D.Tuską į priėmimą savo rūmuose Briuselyje.
Atvyko ir EP pirmininkas Martinas Schulzas, ir EK vadovas J.C.Junckeris. O abu jie atkakliai ragino D.Tuską atskaityti moralą naujajai dešiniųjų valdžiai Varšuvoje.
„Privalai imtis iniciatyvos“, – spaudė jie D.Tuską, bet EVT pirmininkas numojo ranka.
Jis pareiškė, kad pernelyg aštri kritika iš Briuselio tik sustiprintų kačinskininkų vyriausybės pozicijas pačioje Lenkijoje.
Galėtų būti aktyvesnis
Žurnalistai Briuselyje tuomet pernelyg nesistebėjo. Juk D.Tuskui ir Lenkijoje buvo klijuojama pragmatiko etiketė.
Bet lenkas Briuselyje tylėjo ir toliau. Santūrus, net baikštus jo elgesys nepasikeitė net praėjusių metų vasarą, kai Vakarų Europos link per Balkanus pasileido šimtai tūkstančių migrantų.
D.Tuskas neieškojo EP deputatų palankumo, nebėgo kalbėtis su kitų ES šalių atstovais. Ne, jis tiesiog atsitvėrė nuo kitų nedideliame patarėjų rate penktajame EVT pastato aukšte.
Susitikimų Briuselyje jis apskritai šalinasi.
Nors J.C.Junckeris ir M.Schulzas nuolatos susitinka su didžiųjų EP frakcijų vadovais, su kuriais aptaria Bendrijos problemas, D.Tusko prie stalo nebūna.
Tai netgi gali baigtis tuo, kad D.Tuskas bus nušalintas nuo klausimų sprendimo. Precedentas jau yra.
Kai spalį padėtis Vakarų Balkanuose dramatiškai paaštrėjo ir tūkstančius pabėgėlių pradėta stumdyti tai šen, tai ten, migrantų koridoriaus dalimi esančių šalių vadovus į Briuselį pakvietė A.Merkel ir J.C.Junckeris. Iš tikrųjų tai turėjo daryti D.Tuskas, bet jis akivaizdžiai nepersistengė.
Vis dėlto atvykęs į susitikimą, jis tiesiog atsisėdo ir per visą laiką pratarė vos kelis žodžius.
Ir be reikalo – vis daugiau apžvalgininkų Europoje mano, kad D.Tuskas galėtų parodyti daugiau pasitikėjimo savimi, nes kilus migrantų krizei jis iš pat pradžių padėtį vertino realistiškiau nei J.C.Junckeris.
Pastarojo vadovaujama EK jau daug mėnesių teikia vien pasiūlymus: pritaikykime pabėgėlių perkėlimo mechanizmą visoms ES narėms, sustiprinkime Bendrijos išorės sienų apsaugą. O įgyvendinami tik trupiniai.
Tuo metu D.Tuskas nuosekliai siūlo griežtesnį kursą – jis puikiai mato, kad neveiksni Bendrija tik padidins kraštutinių dešiniųjų Prancūzijoje, Lenkijoje ar Vengrijoje įtaką.
„Šita pabėgėlių banga yra per didelė, kad galėtume jos nestabdyti“, – pernai gruodį pareiškė D.Tuskas.
Jis įsitikinęs, kad ES narės turėtų saugoti savo išorės sienas ir laikytis galiojančių europinių įstatymų. Be to, D.Tuskas jau daugelį mėnesių laido įspėjimus dėl pabėgėlių paskirstymo kvotų.
Jos jau tapo išbandymu ES: nė viena vyriausybė nepritars kvotoms, jei nebus tiksliai pasakoma, kiek žmonių reikėtų priimti.
Per lapkričio pabaigoje Vokietijos kanclerės būstinėje vykusią vakarienę D.Tuskas mėgino įtikinti ir A.Merkel, kad jokio susitarimo nebus tol, kol sienos migrantams ir toliau bus atviros.
Kanclerė dabar, regis, jam jau pritaria.
„Gali būti, kad visiems mums vėliau reikės pripažinti, jog D.Tuskas buvo teisus“, – sakė ir aukštas EK tarnautojas.
Akyli tautiečių žvilgsniai
Iš tikrųjų D.Tuskas galėtų būti kaip tik tas žmogus, kurio reikia susidoroti su kita ES problema: didėjančiu Rytų Europos šalių – Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos – priešiškumu Briuseliui.
Aišku, Varšuvoje pasikeitus valdžiai šis uždavinys yra itin sudėtingas.
„Daugumai naujosios vyriausybės narių aš esu svarbiausias valstybės priešas“, – pripažįsta pats D.Tuskas.
Be to, daugelis lenkų suvokia, kad dirbdamas EVT pirmininku jis negali daug nuveikti tėvynainių labui.
Sausio viduryje Briuselyje susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, per spaudos konferenciją D.Tuskas kalbėjo lenkiškai. Žiniasklaidai skirtoje salėje tai retenybė.
Tačiau jis ir tada vengė sodinti A.Dudą ant kaltinamųjų suolo – juk D.Tusko priešininkai Lenkijoje būtų iškart jam priklijavę arogantiško eurokrato etiketę.
Tad EVT pirmininkas savo kritiką valdžiai Varšuvoje įvilko į „Žvaigždžių karų“ („Star Wars“) sagos apdarą.
„Tikriausiai matėme tą patį naujausią „Žvaigždžių karų“ filmą. Aš noriu pasakyti, kad niekada nevėlu pereiti į šviesiųjų jėgų pusę“, – pažymėjo D.Tuskas.
Lenkijoje tokie žodžiai sulaukė pritarimo. D.Tuskas sukritikavo naująją valdžią, tačiau nesukompromitavo savo gimtinės.
Vietos analitikai net nusprendė, kad EVT pirmininkas yra nutaręs sugrįžti į Varšuvą ir siekti Lenkijos prezidento posto.
Bet iki rinkimų dar toli. („Der Spiegel“, LR)
Iš Graikijos skrieja pikti grasinimai
Nors su britais dėl ES reformų jau susitarta ir telieka laukti birželio 23-iosios referendumo, kita Bendrijos problema – migrantų krizė – niekur nedingo. Pietryčių Europa vėl kaista.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras pagrasino nevykdyti ES susitarimų dėl migrantų krizės, jei Bendrijos narės nesutiks sąžiningai pasidalyti našta, aiškindamas, kad neleis savo šaliai tapti „sandėliu“ žmonėms laikyti.
Atėnai įtūžo, kai buvo įvesti suvaržymai migrantams kirsti sienas pakeliui į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Iš pradžių sienų kontrolę sugriežtino Austrija, tada Serbija, o kai savaitgalį praleisti migrantus atsisakė Makedonija, Graikijoje susitelkė tūkstančiai žmonių.
„Graikija nebesutiks su jokiu susitarimu, jeigu našta ir atsakomybe nebus proporcingai pasidalyta, – pažymėjo A.Tsipras. – Neleisime paversti mūsų šalies sielų sandėliu.“
Vien per 2016 metus ES pasiekė daugiau nei 100 tūkst. migrantų, o pernai jų atvyko daugiau nei 1,1 mln. Srautai nemažėja, tad Graikijoje, esančioje tarp Balkanų šalių šiaurėje ir Turkijos, iš kur atvyksta migrantai, netrukus gali susidaryti kamštis.
„Atėnai nesutiks su vienašališkais sprendimais, – prieš vakarykštį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje piktinosi Graikijos vidaus reikalų viceministras Ioannis Mouzalas. – Graikija irgi gali imtis tokių veiksmų.“
Galiausiai Graikija vakar atšaukė šalies ambasadorių Austrijoje.
