„Atakomis Briuselyje buvo suduota visai Europai, – sakoma F.Hollande'o pareiškime, kuriame Senasis Žemynas taip pat raginamas imtis „esminių veiksmų grėsmės rimtumo akivaizdoje“.
„Mes kariaujame. Per kelis pastaruosius mėnesius Europoje mes išgyvenome keletą karo aktų“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas.
Vėliau M.Vallsas sakė, kad atėjo „laikas priimti“ visoje Europoje oro linijų keleivių duomenų registravimo sistemą, nepaisant būgštavimų dėl asmeninių duomenų saugumo, ypač tarp kairiųjų pažiūrų parlamentarų.
„Sakau, ypač socialistų ir aplinkosaugininkų grupuotėms Europos Parlamente, kad visi turi prisiimti savo įsipareigojimus, – sakė M.Vallsas Prancūzijos parlamente. – Mes praradome daug laiko šiam klausimui“.
Prancūzija buvo viena šalių, kurios nuo 2010 metų aktyviausiai pasisakė už Europos Sąjungos keleivio duomenų įrašo (PNR) sistemą, kuri apimtų visus tarptautinius ir ES tarpmiestinius skrydžius, užtikrinant surinktų duomenų apsaugą.
Europos Parlamento Pilietinių laisvių komitetas balsavo už šios sistemos įdiegimą gruodžio mėnesį, praėjus daugiau nei mėnesiui po teroro išpuolių Paryžiuje, ir šių metų pradžioje ši sistema turėjo būti pradėta diegti.
Lapkričio 13-ąją išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130 gyvybių, praėjus 10 mėnesių nuo atakų prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą, kur žuvo 17 žmonių.
Kai kurie tuose aktuose dalyvavusieji buvo iš Briuselio.
Paskutinis iš dešimties lapkričio išpuoliuose dalyvavusių gaujos narių likęs gyvas Salahas Abdeslamas buvo suimtas penktadienį Belgijoje, kur gauja turėjo atsarginių butų ir regis gana platų paramos tinklą.
Sekmadienį kalbėdamas Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pažymėjo, kad S.Abdeslamas sakė „buvęs pasirengęs vėl padaryti kai ką Briuselyje“.
Po kruvinų antradienio išpuolių Briuselyje F.Hollande'as tarėsi su Belgijos premjeru Charles'iu Micheliu; jiedu pasikeitė „informacija ir žvalgybos duomenimis“, aptarė „policijos ir saugumo bendradarbiavimo klausimus“ , nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve anksčiau paskelbė, kad po išpuolių Briuselyje Paryžius prie pasienio postų, taip pat oro, jūros ir geležinkelių transporto struktūrų skiria papildomai 1600 policininkų.
Stiprinti saugomo priemones pasienyje, oro uostuose ir geležinkelio stotyse ėmėsi ir Vokietija bei Olandija.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas antradienį pasmerkė „pasibaisėtinus“ išpuolius Briuselyje ir pareiškė, kad Europa turi būti vieninga kovoje su terorizmo grėsme.
„Mes niekada neleisime tiems teroristams laimėti“, – sakė D.Cameronas po skubaus ministrų kabineto posėdžio Dauning Strite.
„Mes susiduriame su labai realia teroristine grėsme įvairiose Europos šalyse ir mes turime į tai reaguoti viskuo, ką turime“, – kalbėjo jis. Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu vadovas Markas Rowley anksčiau sakė, kad po sprogimų Briuselio oro uoste ir metropolitene policijos pajėgos stiprinamos Londono transporto mazguose.
D.Cameronas sakė kalbėjęs su savo Belgijos kolega Charles'iu Micheliu ir pareiškęs jam savo užuojautą.
„Aš visiškai solidarizuojuosi su jais šiuo labai sunkiu laiku, – sakė jis. – Atakos buvo Belgijoje, bet tokių atakų galėjo būti ir Britanijoje“.
„Dabar sunkūs laikai, – tie pasibaisėtini teroristai, bet mes turime būti vieningi ir daryti viską ką galime, kad juos sustabdytume ir užtikrintumėme, jog nors jie atakuoja mūsų gyvenimo būdą ir atakuoja mus dėl to, kas mes esame, mes niekada neleisime jiems laimėti“, – kalbėjo premjeras.
D.Cameronas prisiminė 2005 metų liepos 7 dienos islamistų teroro išpuolius Londono transporto sistemoje, kur tada žuvo 52 žmonės.
„Šiandien turėtumėme reikšti užuojautą ir gailestį Belgijos žmonėms, kurie išgyveno šį pasibaisėtiną teroro išpuolį“, – sakė jis.
„Mes šioje šalyje žinome, kaip tai yra, nes mes išgyvenome liepos 7-ąją“, – patikino D.Cameronas.
