„Deja, Ispanija derybose dėl Katalonijos nepriklausomybės nenori atverti mums nė vieno lango“, – tokią žinią po susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Marianu Rajoy Katalonijai parvežė regiono premjeras Carlesas Puigdemontas.
Nuo tada, kai Cheronos miesto meras C.Puigdemontas netikėtai tapo Katalonijos vyriausybės vadovu, praėjo 100 dienų.
„Ar galite mums pasakyti, kokius punktus kelyje į nepriklausomybę dabar vykdys Katalonijos vyriausybė? Ar po 15 mėnesių jau balsuosime už naują Katalonijos konstituciją?“ – iš Madrido grįžusiam C.Puigdemontui klausimus žėrė žymi Katalonijos radijo žurnalistė Monica Terribas.
Tačiau iš regiono vadovo nepavyko išpešti jokios konkrečios informacijos.
„Kaip suprantate, nepateiksiu nepriklausomybės siekimo instrukcijų. Taptumėme pirmieji iš anksto atskleidę atsiskyrimo nuo kitos šalies kortas. Tai būtų neatsargu“, – sakė C.Puigdemontas.
Laikas faktams
Iki susitikimo su M.Rajoy Katalonijos premjeras ragino piliečius neskubinti įvykių ir kruopščiai ruoštis atsiskyrimui.
„Atėjo laikas faktams“, „Mažiau kalbų, daugiau darbų“, „Neskubėkime. Susitvarkykime“ – tokius šūkius žarstė C.Puigdemontas.
„Mes galėsime nebepaklusti Ispanijos konstituciniam teismui tada, kai turėsime savo teisėtvarkos rėmus.
Būtent tam dabar mes ir turime ruoštis“, – praėjusį sekmadienį sakė C.Puigdemontas.
Į klausimą, kada Katalonija turės savo Konstituciją, premjeras taip pat atsakė konkrečiai.
„Mūsų užduotis – surinkti kiek galima daugiau medžiagos naujajai Konstitucijai parengti. Tačiau ją rašys ne šis, o kitas Katalonijos parlamentas.
O vėliau už ją referendume balsuos Katalonijos liaudis“, – apie ilgą kelią į nepriklausomybę kalbėjo C.Puigdemontas.
Atsakas – ir toliau neigiamas
Štai todėl C.Puigdemonto išvyka į vyriausybės rūmus Madride sulaukė didžiulio dėmesio.
Santykiai tarp Ispanijos ir Katalonijos buvo taip sugedę, kad dvejus metus Ispanijos premjeras nebuvo susitikęs su Katalonijos vadovu.
Madridui labai nepatinka naujo Katalonijos parlamento rengiami įstatymai, kurie galėtų regionui padėti atsiskirti nuo Ispanijos.
Laikinoji Ispanijos vyriausybė skubėjo apskųsti visus Katalonijos judesius nepriklausomybės link Konstituciniam teismui. Pastarasis katalonų žingsnius į nepriklausomybę nuolankiai įšaldė.
Todėl vienas iš 46 dalykų, kurių C.Puigdemontas prašė M.Rajoy Madride, buvo nenaudoti Konstitucinio teismo kaip vyriausybinio įrankio.
Tikslas – civilizuotos skyrybos
Katalonai stengiasi atsiskirti nuo Ispanijos civilizuotai.
Anot C.Puigdemonto, jei tik šalis leistų jiems surengti referendumą, katalonų nepriklausomybės klausimą būtų galima išspręsti dialogu.
Tačiau vos tik C.Puigdemontas Madride iškėlė referendumo klausimą, iškart gavo neigiamą M.Rajoy atsakymą.
Vėliau Katalonijos premjeras prisipažino žinojęs, kad susitikimas su M.Rajoy nieko nepakeis.
„Privalėjau pasinaudoti proga, kad pagaliau M.Rajoy teikėsi su manimi susitikti. Dabar jau niekas negalės sakyti, jog Katalonija nenori eiti dialogo keliu“, – sakė C.Puigdemontas.
Katalonams lieka tikėtis, kad po pakartotinių rinkimų Ispaniją valdys lankstesnės partijos.
Bet perspektyvos daug vilties nesuteikia – vienintelė referendumą Katalonijoje remianti partija yra kairieji „Podemos“, gruodžio mėnesį gavę Ispanijos kongrese 69 iš 350 vietų.
Kitoms Ispanijos politinėms jėgoms referendumas yra tikrų tikriausias tabu. Tai viena priežasčių, kodėl ispanams nepavyksta sudaryti vyriausybės, – trukdo nesutarimai Katalonijos klausimu.
Dovana – „Don Kichotas“
Iš Madrido Katalonijos premjeras parsivežė antrąjį Migelio Servanteso „Don Kichoto“ tomą. Ispanijos premjeras susitikimo metu nurodė C.Puigdemontui puslapius, kur Don Kichotas lankosi Barselonoje.
Nors Ispanijos vadovo pareigas einantis M.Rajoy savo dovana pabrėžė, jog Katalonija nuo senų laikų yra Ispanijos dalis, katalonai sugebėjo apversti šią žinią aukštyn kojomis.
Jie iššifravo, kad M.Servantesas buvo tikrų tikriausias „katalonininkas“ – jis ne tik mini Barselonos vardą, bet ir žavisi šiuo miestu.
Ši detalė darsyk įrodo, kad katalonai ir ispanai kalba dviem skirtingomis kalbomis.
