Ar Ispanijos politikai, bandydami sudaryti vyriausybę, iš tikrųjų derėjosi, ar tik vaidino? Toks klausimas kyla keturis mėnesius trukusį politinį spektaklį iš šalies stebėjusiems rinkėjams.
Aiškus tik vienas atsakymas – niekas nesugebėjo dėl šalies paaukoti savo partijos interesų, niekas neišdrįso sulaužyti tabu virtusių klausimų.
Dabar, kai pakartotiniai rinkimai jau neišvengiami, atėjo kaltės vertimo priešininkams laikas.
Įkliuvo į savo spąstus
Ispanija nesusitvarkė su nauja politine arena: pasibaigusiu Liaudies ir Socialistų partijų koalicijos viešpatavimu.
Naujai iškilusios partijos „Podemos“ (išvertus iš ispanų k. – „galime“) ir „Ciudadanos“ („piliečiai“) įkliuvo į savo pačių paspęstus rinkimų pažadų spąstus. O iki šiol viešpatavę politikos milžinai – socialistai ir liaudininkai – nesugebėjo priimti nė vieno drąsaus sprendimo.
Ispanijos premjero pareigas einantis Liaudies partijos vadovas Mariano Rajoy matė tiktai vieną išeitį – koaliciją su socialistais.
Bet, šiems griežtai atmetus šį variantą, daugiausia balsų per rinkimus surinkę liaudininkai pasitraukė į šalį, užleisdami juokdario vietą socialistams.
Tuomet prasidėjo neįtikėtina socialistų lyderio Pedro Sanchezo kelionė ieškant paramos vyriausybei sudaryti.
Jungtis siūlėsi radikalai
Radikalūs kairieji partijos „Podemos“ nariai siūlė socialistams jungtis į kairiųjų koaliciją. Tačiau tokiu atveju jiems būtų reikėję baskų ir katalonų pritarimo ar bent jau susilaikymo.
Vienintelė katalonų sąlyga tam buvo referendumo dėl nepriklausomybės surengimas, bet socialistai apie jį nė girdėti nenorėjo.
„Podemos“ savo ruožtu jau per rinkimus žadėjo Katalonijai referendumą. Būtent dėl šios priežasties socialistai jų ir vengė kaip velnias kryžiaus. Taip pat dėl to, kad „Podemos“ nariai socialistams yra tiesiog ideologiškai pernelyg radikalūs.
Nuosaikiajam P.Sanchezui labiau prie širdies Alberto Riveros partija „Ciudadanos“.
Ši naujai iškilusi partija atėmė nemažai balsų iš ankstesnį parlamentą valdžiusių dešiniųjų liaudininkų.
Nors „Ciudadanos“ nariai skelbiasi esą centristai, kovojantys prieš korupciją ir už paprastų žmonių gerovę, įvairūs partijos lyderių pareiškimai išduoda konservatyvią ir neoliberalią „Ciudadanos“ šerdį.
Pasiūlymas burti bendrą socialistų ir „Ciudadanos“ koaliciją buvo pasmerktas žlugti dar neužgimęs. Jiems reikėjo „Podemos“ paramos, tačiau socialistai radikaliems kairiesiems nieko už tai nepasiūlė.
Partijos „Podemos“ atstovai savo ruožtu jau iš anksto buvo pranešę, kad atėjo į valdžią pakeisti Ispanijos politikos, o ne remti norinčių eiti senąja vaga.
Todėl niekas taip ir nesuprato, kam socialistams reikėjo vaidinti, kad jie bando sudaryti vyriausybę, žinant, jog Kongreso aritmetika jiems to padaryti neleis.
Rinkimai – neišvengiami
Ispaniškojo politinio fiasko rezultatas – pakartotiniai rinkimai, vyksiantys birželio 26-ąją. Nors oficialiai gruodžio mėnesį išrinktas Ispanijos Kongresas bus paleistas gegužės 3 dieną, antradienio vakarą jau buvo visiškai aišku, kad ispanams valdžią teks rinkti iš naujo.
Apklausos rodo, kad pakartotinių rinkimų rezultatai gali būti labai panašūs į gruodžio mėnesio balsavimą. Gal tuomet ispanams teks balsuoti dar ir trečią kartą?
„Mes nesugebėjome susitvarkyti su rinkimų rezultatu, kuris paaiškėjo atidarius urnas“, – antradienį prisipažino Kongreso pirmininkas, baskų socialistas Patxi Lopezas.
Kol politinės partijos verčia viena kitai kaltę dėl pakartotinių rinkimų, premjeras M.Rajoy žiūri į sąmyšį patenkintas. Jis vienintelis nevaidino, kad bando sudaryti vyriausybę.
Dar vasario mėnesį Ispanijos televizijos kameros užfiksavo M.Rajoy pokalbį su Davidu Cameronu, kuriame Ispanijos vyriausybės vadovas tvirtina, jog jo šalyje birželio 26 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.
Nors šįsyk ėjimas pavyko, Liaudies partija turi daug didesnę bėdą – ją kas savaitę krečia vis nauji korupcijos skandalai. Ir rinkėjai tai žino.
