Švedijos pietvakariuose nugriuvo 300 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas.
Policijos nuomone, tai galėjo padaryti piktavaliai pokštininkai, vietos ekstremistai arba užsienio agentai.
„Esame įsitikinę, jog tai – sabotažas. Tai galėjo padaryti ir kas nors iš užsienio, norėdamas patikrinti, kas įvyksta, kai sunaikinamas toks objektas“, – svarstė vietos policijos tyrėjas Janas Johanssonas.
Po incidento valstybinė telekomunikacijų bendrovė „Teracom“ padidino apsaugą ir akyliau stebi jai priklausančius bokštus.
Tiesa, tai – ne pirmas incidentas, šį mėnesį patirtas telekomunikacijų bendrovės.
Gegužės pradžioje buvo atjungtas kabelis, jungiantis bokštus ir turėjęs užtikrinti ryšio perdavimą gelbėjimo tarnyboms.
O šį antradienį išminuotojai buvo iškviesti prie kito telekomunikacijos bokšto įtariant, kad prie jo padėta bomba.
Tačiau po kurio laiko policija pranešė, kad paketas, kuris pasirodė įtartinas, iš tiesų nekenksmingas.
Policija įtarė, kad abu atvejai gali būti susiję, bet nepatvirtino, jog į tai galėtų būti įsivėlę asmenys iš užsienio valstybių.Tačiau Švedijos gyventojai turi savo nuomonę.
Nors nežinoma, kas atsakingas už telekomunikacijų bokštų sugadinimą, švedų akys krypsta į Rusiją. Mat pastaruoju metu šios Šiaurės šalies gyventojai yra įbauginti geopolitinės padėties, kuri primena Šaltąjį karą.
„Spėčiau, kad čia įsivėlę asmenys iš užsienio šalių, – sakė Švedijos nacionalinės gynybos koledžo analitikas Hansas Brunas. – Atvirai kalbant, tai tik nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais tyrimais. Tačiau šiuo atveju tik Rusija galėtų būti suinteresuota tokiais veiksmais.“
Švedija daugelį metų Rusiją suvokia kaip didžiausią geopolitinę grėsmę.
Balandį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Švediją apie galimas pasekmes, jei pastaroji prisijungs prie NATO.
Pranešdamas apie telekomunikacijų bokštų incidentą vienas didžiausių Švedijos laikraščių „Dagens Nyheter“ priminė, kad šalies saugumo tarnybos jau anksčiau įspėjo dėl galimų Rusijos šnipinėjimo atvejų. Pati Maskva įvykių nekomentuoja.
Įtampa tarp Rusijos ir Švedijos didėja nuo pat Krymo aneksijos.
Padėtis paaštrėjo dėl pasikartojančių incidentų, kai Rusijos kariniai orlaiviai neįspėję įskrido į Švedijos oro erdvę.
