Politikai vieningai sutaria, kad metinį atlyginimą ir toliau turėtų gauti princo Frederiko sūnus princas Christianas, nes jis – Danijos sosto įpėdinis.
Tačiau kitų trijų jo brolių ir seserų finansavimo ateitis nėra aiški. Kaip ir keturių princo Joachimo vaikų. Mat jų danai išlaikyti nebenori.
„Tokias sąlygas diktuoja paprasta matematika. Jei taip ir toliau, po kelių dešimtmečių turėsime kelis šimtus princų ir princesių, kuriems reikės skirti metinį atlyginimą“, – sakė valdančiosios Danijos partijos „Venstre“ pirmininkas Jakobas Ellemanas-Jensenas.
Kasmet Danijos karališkajai šeimai skiriama daugiau nei 100 milijonų Danijos kronų (maždaug 13,5 milijono eurų).
Diskusija apie galimybę persvarstyti karališkosios šeimos išlaikymą kilo priartėjus vyriausio princo Joachimo sūnaus, princo Nikolaiaus, 18-ajam gimtadieniui. Sulaukęs pilnametystės jis taip pat pretenduoja gauti finansinę paramą.
Nuo 1849 iki 1995 metų tik sosto paveldėtojai, jų žmonos ir našlės galėjo būti finansiškai remiami valstybės. Taisyklės pasikeitė princui Joachimui susituokus su dabar jau buvusia savo žmona Alexandra. Praėjus dviem dešimtmečiams, daugelis politikų pasigailėjo pakeitę taisykles.
Larsas Hovbakke Sorensenas, Zelandijos universiteto koledžo istorikas, sutiko, kad Danijai laikas permąstyti karališkajai šeimai skiriamą finansavimą. Juolab kad šiuo metu karalienė Margrethe II yra vienintelė turinti tiesioginius įsipareigojimus šaliai.
„Kiti turi apibrėžti savo pareigas ir užduotis, kitaip sunku paaiškinti, už ką jiems skiriamos lėšos“, – sakė L.Hovbakke Sorensenas. („The Local“, LR)
