Nuolat atsinaujinantis konfliktas tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės dėl vadinamosios Uolos primena ginčą dėl vaikų globos po tėvų skyrybų: visi pamiršta, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į nepilnamečio, šiuo atveju – Gibraltaro, norus.
2002 metais vykusiame referendume dėl Jungtinės Karalystės kolonijos statuso išsaugojimo gibraltariečiai aiškiai pareiškė, kad jie ispanais būti nenori.
Proga žerti grasinimus
Tačiau Ispanijai bet kokia proga prabilti apie ilgesį Gibraltarui yra gera. O ateinančios savaitės referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užsienio reikalų ministrui J.Margallo pasirodė tiesiog puikus pretekstas pagrasinti.
„Jei Jungtinė Karalystė išstotų iš ES, gibraltariečiams vėl reikėtų pamąstyti apie Ispanijos pilietybę.
Mat tarp Gibraltaro ir Ispanijos britų išėjimo atveju gali užaugti siena, kuri stabdys laisvą prekių ir darbo jėgos judėjimą“, – neseniai pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras, kaip reikiant supykdydamas Gibraltaro lyderį Fabianą Picardo.
Tačiau pastarasis Ispanijos grasinimams nepasidavė.
„Gibraltaras nėra parduodamas. Gibraltariečiai nepasiduos šantažui. Mes niekuomet nebūsime ispanai“, – pareiškė Jungtinių Tautų Organizacijos Dekolonizavimo komisijai F.Picardo.
Išstojimo iš ES nenorėtų
Vis dėlto teritorijos lyderis neslėpė, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES nebūtų palankus posūkis gibraltariečiams.
„Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos mums reikštų tikrą tragediją. Gibraltarui labai svarbu išlikti Bendrijoje“, – tvirtino F.Picardo.
Politikas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad britų pasitraukimas iš ES Gibraltarui reikštų „atsiskyrimą nuo pasaulio“.
Todėl Gibraltaro lyderis dėkojo Ispanijos užsienio reikalų ministrui J.Margallo, kad jis, pats to netgi nežinodamas, savo kalbomis apie galimos sienos išaugimą atliko didžiulį darbą – suvienijo visus gibraltariečius ir paskatino būti Jungtinės Karalystės pasilikimo ES šalininkais.
„Dėkoju ponui Margallo už tai, kad jis man padėjo referendumo kampanijoje agituoti už ES“, – ironizavo F.Picardo.
Gyvenimas su lengvatomis
Pagal Utrechto sutartį, pasirašytą 1713 metais, Gibraltaras tapo Jungtinės Karalystės kolonija.
Dabar šiame nedideliame, kyšuliu vadinamame krašte gyvena 30 tūkstančių gyventojų.
Jie save laiko Jungtinės Karalystės pilietybę turinčiais gibraltariečiais.
Gibraltaro ekonomika klesti, nedarbo rodiklis čia beveik nulinis, o fiskalinės lengvatos – milžiniškos. Jų dėka Gibraltare įsikūrusios pagrindinės pasaulio lošimo bendrovės.
Gibraltariečiai nemoka pridėtinės vertės mokesčio, todėl pagrindinė Gibraltaro gatvė panaši į oro uostą: aplink vien tiktai „Duty Free“ parduotuvės, kuriose gausybė atvykėlių iš Ispanijos graibsto pigų alkoholį ir tabaką.
Kasdien sieną tarp Gibraltaro ir Ispanijos kerta apie 10 tūkstančių žmonių. 7 tūkstančiai jų – Gibraltare dirbantys kaimyninio Ispanijos La Linėjos miestelio gyventojai.
Į Gibraltarą jie kasdien važiuoja dirbti „antrarūšių“ darbų, apie kuriuos turtuoliai gibraltariečiai net girdėti nenori. Ne veltui Gibraltaras yra laikomas antruoju pagal dydį Andalūzijos regiono fabriku.
Todėl ispaniškiesiems Gibraltaro kaimynams Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES reikštų tikrą katastrofą – jie nebegalėtų laisvai kirsti sienos, netektų darbo ir pajamų.
Svertas referendume?
La Linėjos gyventojams Gibraltaro reikia kaip žuvims vandens, tačiau Ispanijos ekonomikos apžvalgininkai vadina šį kraštą „Ispanijos parazitu“.
„Jie piktnaudžiauja fiskalinėmis lengvatomis ir turtėja Ispanijos sąskaita, nemokėdami mums jokių mokesčių“, – neseniai piktinosi vienas Ispanijos dienraščio „Economista“ apžvalgininkas.
Nors gibraltariečiai yra „antrarūšiai“ Jungtinės Karalystės piliečiai, neturintys teisės balsuoti rinkimuose į šalies Parlamentą, šį sykį kyšulio gyventojai galbūt nulems ES ateitį.
Premjeras Davidas Cameronas nusprendė gibraltariečiams leisti balsuoti „Brexit“ referendume. Kadangi skirtumas tarp ES priešininkų ir šalininkų gali būti labai nedidelis, absoliutus Gibraltaro pritarimas išlikimui ES gali turėti įtakos galutiniam rezultatui.
Kažin ką apie tai, kad jų likimą nulėmė gibraltariečiai, manytų Londonas ir Mančesteris?
„Tokiu atveju britų ateities kartos Gibraltarui tik padėkos“, – tikino karštas Europos Sąjungos gynėjas F.Picardo.
