Bėgimą iš ES finansuoja ir britų milijardierius

Kepėjo iš Mančesterio sūnus Peteris Hargreavesas susikrovė turtus, nes turėjo gerą uoslę investicijoms.Dabar jis – pagrindinis kampanijos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos rėmėjas.

P.Hargreavesas savo darbu susikrovė milžiniškus turtus ir nepagailėjo kelių milijardų svarų paremti tiems, kurie nori, kad Jungtinė Karalystė bėgtų iš ES.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
P.Hargreavesas savo darbu susikrovė milžiniškus turtus ir nepagailėjo kelių milijardų svarų paremti tiems, kurie nori, kad Jungtinė Karalystė bėgtų iš ES.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

2016-06-21 07:49, atnaujinta 2017-05-21 04:01

Jau šį ketvirtadienį, birželio 23-iąją, Jungtinėje Karalystėje įvyks referendumas, kuriame bus nutarta, britai išstoja ar pasilieka ES. Kol kas prognozuoti šio plebiscito baigtį sunku, mat remiantis apklausomis, abi stovyklos turi apylygį palaikymą.

Didžiausią sumą išstojimo iš ES šalininkų kampanijai skyrė 70 metų milijardierius P.Hargreavesas – 18-as pagal savo turtus žmogus Jungtinėje Karalystėje, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų).

Visuomet rinkos pulsą gerai jautęs turtuolis įsitikinęs, kad išstojimas iš ES šalyje sukels ekonominį proveržį.

Pasisako už išstojimą iš ES

„Artėjančiame referendume šios šalies rinkėjų bus prašoma pateikti svarbiausią jų gyvenime sprendimą, – teigė P.Hargreavesas. – Aš noriu pabrėžti, kad balsuojame ne prieš ar už dabartinę ES, bet dėl to, kuo ji greičiausiai taps. Ateityje ES tikrai keis mūsų gyvenimus labai smarkiai.“

Konservatorius P.Hargreavesas visada kritikavo europietiškas idėjas, o dabar yra ir aršus kampanijos „Leave“ (išvertus iš anglų k. – „išeiti“ ) šalininkas bei rėmėjas.

Milijardieriui lūžis – kai narystė Bendrijoje jo požiūriu labiausiai apkarto – įvyko po pasaulinės finansų krizės 2008 metais, po kurios prasidėjo ir krizė euro zonoje.

„Pastarasis dešimtmetis atmintyje išliks kaip blogiausias ekonomikos periodas. Nei Tony Blairo, nei Gordono Browno aš nepavadinčiau net eismo reguliuotojais, nes pastariesiems tai būtų įžeidimas“, – apie buvusius Jungtinės Karalystės premjerus leiboristus savo biografinėje knygoje rašė P.Hargreavesas.

Knyga išleista 2009 metų birželį, o jau po metų konservatoriai vėl vadovavo vyriausybei.

Kritikuodamas tuometinę valdžią, verslininkas pasiūlė perpus sumažinti parlamento narių skaičių, nes daugumą sprendimų vis tiek priima Briuselis.

Ekonominei krizei aštrėjant, milijardierius išreiškė susirūpinimą, kad viso žemyno problemos apims Jungtinę Karalystę.

Todėl P.Hargreavesas dabar itin džiaugėsi, kad bus surengtas referendumas dėl išstojimo iš ES.

Gegužės pradžioje britas pareiškė, kad aukoja išstojimo iš ES kampanijai 3,2 mln. svarų (4,1 mln. eurų) ir tapo daugiausia kampanijai paaukojusiu žmogumi.

Jis įsitikinęs, kad išstojimas iš ES suteiks Jungtinės Karalystės ekonomikai naują stimulą: „Esu tvirtai įsitikinęs, kad tądien, kai, labai tikiuosi, mes nuspręsime pasitraukti, tas nedidelis nesaugumo jausmas, ta maža nežinomybė visiems bus stimulas stengtis.

Išstojimas iš ES bus puiki proga mums parodyti, kad buvome teisūs.“

Dirbti išmokė tėvas

P.Hargreavesas, kurio pavardė referendumo kontekste skamba itin dažnai, gimė 1946 metais, Kliderou miestelyje, esančiame į šiaurę nuo Mančesterio.

Jo tėvas turėjo kepyklą, o berniukas nuo vaikystės jam padėjo ir todėl vėliau negu kiti vaikai pradėjo eiti į mokyklą.

Verslininkas prisipažino, kad dėl to visą gyvenimą jam trūko pasitikėjimo savimi. Vis dėlto Peteris tėvą apibūdina kaip neblogą verslininką, žinojusį, su kokiais klientais verta bendradarbiauti, o su kokiais – ne.

Darbas kepykloje P.Hargreavesą paruošė ateičiai: vaikas greit suprato, kas yra smulkusis verslas, išmoko skaityti ir visas kainas mokėjo atmintinai.

Kiekvieną savaitę milijardieriaus tėvas fiksavo pelną ir mokėjo sąskaitas, o likusius pinigus nešė į banką. Kepėjas niekada nesiskolino pinigų, ir perkant pirmąjį namą paskolos jam neprireikė – pakako santaupų.

„Kai kurie gali pasakyti, kad tėvas buvo pernelyg griežtas. Bet aš manau, kad jis buvo puikus verslininkas“, – savo autobiografijoje rašė P.Hargreavesas.

P.Hargreavesas ėmė svajoti apie verslo pasaulį dar būdamas mokinys. Mokyklą jis baigė su pagyrimu, o būdamas 24-erių jis tapo kvalifikuotu buhalteriu.

Tačiau netrukus jis suvokė, kad jį labiau domina pačios bendrovės, kurių finansus jam tekdavo tikrinti.

P.Hargreavesas, atlikdamas auditą didelėse bendrovėse, suprato, kad stambusis verslas organizuojamas prasčiau už smulkųjį. Jam pasidarė aišku – darbas stambioje bendrovėje skirtas ne jam.

Neilgai trukus P.Hargreavesas atėjo į bendrovę „Burroughs Machines“, kuri pardavinėjo kompiuterius. Bet čia jam nepasisekė: 1974 metais technikos rinka sugriuvo ir teko ieškoti stabilaus sektoriaus. Tuomet jis įsidarbino alų gaminančioje bendrovėje „Whitbread“.

Nuosavas verslas

Vėliau įsidarbinęs buhalteriu nedidelėje investicinėje bendrovėje Bristolyje jis sutiko savo būsimą verslo partnerį – Steveną Lansdowną. Pastarąjį jis įkalbėjo drauge palikti darbą ir pradėti savo verslą.

1981 metais jie įregistravo nuosavą investicinę bendrovę „Hargreaves Lansdown“.

Biuras buvo įrengtas bute, o pirmasis įdarbintas žmogus buvo administratorė. Pirmuoju pirkiniu tapo procesorius, kuris kainavo 7 tūkst. svarų.

Partneriai pradėjo siųsti laiškus potencialiems investuotojams, kuriems rekomendavo tam tikrus investicinius fondus.

Nepaisant nedidelės patirties, P.Hargreavesas neabejojo savo kompetencija ir manė, kad jo rekomendacijos – geriausios visoje rinkoje.

„Aš stebėjau konkurentus ir supratau, kad mažai kas Jungtinėje Karalystėje geriau už mus atlieka savo darbą“, – prisimena P.Hargreavesas.

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje „Hargreaves Lansdown“ sparčiai augo. 1987 metais bendrovės pelnas siekė beveik milijoną svarų (1,2 mln. eurų).

Plėtros nesustabdė ir tais metais įvykęs vadinamasis juodasis pirmadienis – bendrovė išvengė didelių sunkumų ir ilgainiui vėl ėmė plėstis.

Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje investicinėje rinkoje paaštrėjo konkurencija. Brokeriai po truputį pradėjo mažinti komisinį mokestį. Tai padarė ir „Hargreaves Lansdown“, kuri tuo metu turėjo 300 tūkst. potencialių klientų ir pardavinėjo tūkstančius individualių planų.

Išgyvenusi konkurencinę kovą, antroje paskutinio dešimtmečio pusėje kompanija pradėjo plėtoti naujus produktus ir paslaugas.

2016 metais bendrovės valdomi aktyvai sudarė 58,8 mlrd. svarų (76 mlrd. eurų). Savo interneto svetainėje „Hargreaves Lansdown“ prisistatė kaip „prekybos centras investuotojams“.

Pačiam P.Hargreavesui priklauso 32,2 proc. bendrovės, kurią jis vadina viso gyvenimo darbu.

„Dar niekam nėra pavykę nesiskolinant sukurti tokios sėkmingos ir didelės bendrovės. O aš nesiskolinau nė vieno cento“, – sakė P.Hargreavesas. (RBK, „Lrytas.lt“)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.