Visuomet santūrus D.Cameronas per spaudos konferenciją Londone pareiškė, kad „neteisinga jam būti laivo kapitonu“, kai britai nutarė rinktis kitą kelią, nei jis pats numatė ir palaikė.
„Mes turėtume didžiuoti, kad pasitikime žmonėmis ir leidžiame jiems priimti sprendimus. Britai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, ir tokį sprendimą turime gerbti“, – rytą po referendumo kalbėjo D.Cameronas. – Dabar turime pasiruošti deryboms su ES. Ir turime užtikrinti, kad būtų gerbiami visų Jungtinės Karalystės dalių interesai.“
Premjeras teigė visuomet tikėjęs, kad reikia laikytis susitarimų, o ne jų vengti, todėl sveikino ir dabartinį sprendimą.
D.Cameronas, kuriam kalbant greta stovėjo žmona jo Samantha, sakė, kad sunkiai grūmėsi už tai, kad Jungtinė Karalystė toliau liktų ES nare.
„Visiškai aiškiai pasakiau, jog esu tikras, kad Britanija yra stipresnė, saugesnė ir turtingesnė būdama Europos Sąjungoje, ir aiškiai įvardijau, kad šis referendumas yra dėl to ir tik dėl to, o ne dėl kažkokio atskiro politiko, įskaitant mane, ateities“, – sakė jis.
„Aš sakiau viską, kuo tikėjau širdimi, galva ir siela. Nieko neslėpiau, nesusiturėjau. Pasakiau, kad valstybės ateitis gali būti nestabili, tačiau šalies žmonės turėjo kitokią nuomonę“, – sakė D.Cameronas.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas pabrėžė, kad britai pasirinko kitokį sprendimą, todėl turėtų būti pokyčių ir valdžioje.
„Šiai šaliai reikia naujo lyderio. Aš tęsiu savo pareigas ateinančius tris mėnesius, bet manau, kad derybos su ES turi vykti jau dirbant naujam ministrui“, – pareiškė D.Cameronas.
Jo nuomone, naujasis premjeras turėtų būti išrinktas iki Konservatorių partijos suvažiavimo, kuris vyks spalį.
„Man buvo garbė būti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku“, – teigė D.Cameronas.
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad pareigą inicijuoti oficialią Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą jis paliks savo įpėdiniui.
„Manau, bus teisinga, kad tas naujas ministras pirmininkas priims sprendimą, kada inicijuoti (Lisabonos sutarties) 50-ąjį straipsnį“, – pabrėžė D.Cameronas, paskelbęs apytikrį laiką, kada jis pasitrauks iš posto, Britanijai nubalsavus išstoti iš Bendrijos.
Referendumą nulėmė netikėta pergalė
Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“, kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito atstovai.
Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.
D.Cameronas greit kilo partijos, kuri tada smarkiai kovojo su Tony Blairo leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
Jis bandė „detoksikuoti“ partijos prekės ženklą vengdamas diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret Thatcher valdymo 9-ajame dešimtmetyje.
2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.
Tos koalicijos valdymo metu dominavo išlaidų mažinimas Jungtinei Karalystei kylant po recesijos, o debatus dėl užsienio politikos didele dalimi buvo užvaldę konservatorių kivirčai dėl ES.
Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.
Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje sako, kad jis pats niekada netikėjo jį įvyksiant.
Paliktas sąjungininkų
D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris pagerintų Britanijos santykius su ES.
Vasario mėnesį pasiektas susitarimas įgalino jį prieš referendumą argumentuoti, kad Britanija turi „ypatingą statusą“ 28 valstybių Bendrijoje, kuris apima ir galimybę riboti pašalpas migrantams iš ES.
Tačiau kai kurie konservatorių parlamentarai susitarimą vadino „skysta koše“.
O skaudžiausius smūgius D.Cameronas patyrė prasidėjus kampanijai.
Kai kurie lojaliausi jo sąjungininkai, tarp jų – teisingumo ministras Michaelas Gove'as, vieno iš D.Camerono vaikų krikštatėvis, pasakė, kad agituos už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES – „Brexit“.
Tada išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas, buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko galimu D.Camerono įpėdiniu.
Kampanijos metu D.Cameronas išrėžė virtinę kalbų, kuriose įrodinėjo, kad „Brexit“ smarkiai pakenktų Jungtinės Karalystės ekonomikai.
Tačiau jam sunkiai sekėsi atremti išstojimo šalininkų stovyklos argumentą, jog imigraciją iš ES šalių reikia mažinti, kad sumažėtų spaudimas valstybės paslaugų sferai, o tai esą gali įvykti tik Britanijai išstojus iš ES.
