Visuomet santūrus D.Cameronas per spaudos konferenciją Londone pareiškė, kad „neteisinga jam būti laivo kapitonu“, kai britai nutarė rinktis kitą kelią, nei jis pats numatė ir palaikė.
„Mes turėtume didžiuoti, kad pasitikime žmonėmis ir leidžiame jiems priimti sprendimus. Britai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, ir tokį sprendimą turime gerbti“, – rytą po referendumo kalbėjo D.Cameronas. – Dabar turime pasiruošti deryboms su ES. Ir turime užtikrinti, kad būtų gerbiami visų Jungtinės Karalystės dalių interesai.“
Premjeras teigė visuomet tikėjęs, kad reikia laikytis susitarimų, o ne jų vengti, todėl sveikino ir dabartinį sprendimą.
D.Cameronas, kuriam kalbant greta stovėjo žmona jo Samantha, sakė, kad sunkiai grūmėsi už tai, kad Jungtinė Karalystė toliau
liktų ES nare.
„Visiškai aiškiai pasakiau, jog esu tikras, kad Britanija yra stipresnė, saugesnė ir turtingesnė būdama Europos Sąjungoje, ir
aiškiai įvardijau, kad šis referendumas yra dėl to ir tik dėl to,
o ne dėl kažkokio atskiro politiko, įskaitant mane, ateities“,
– sakė jis.
„Aš sakiau viską, kuo tikėjau širdimi, galva ir siela. Nieko neslėpiau, nesusiturėjau. Pasakiau, kad valstybės ateitis gali būti nestabili, tačiau šalies žmonės turėjo kitokią nuomonę“, – sakė D.Cameronas.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas pabrėžė, kad britai pasirinko kitokį sprendimą, todėl turėtų būti pokyčių ir valdžioje.
„Šiai šaliai reikia naujo lyderio. Aš tęsiu savo pareigas ateinančius tris mėnesius, bet manau, kad derybos su ES turi vykti jau dirbant naujam ministrui“, – pareiškė D.Cameronas.
Jo nuomone, naujasis premjeras turėtų būti išrinktas iki Konservatorių partijos suvažiavimo, kuris vyks spalį.
„Man buvo garbė būti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku“, – teigė D.Cameronas.
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad pareigą inicijuoti
oficialią Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos
procedūrą jis paliks savo įpėdiniui.
„Manau, bus teisinga, kad tas naujas ministras pirmininkas
priims sprendimą, kada inicijuoti (Lisabonos sutarties) 50-ąjį
straipsnį“, – pabrėžė D.Cameronas, paskelbęs apytikrį
laiką, kada jis pasitrauks iš posto, Britanijai nubalsavus išstoti
iš Bendrijos.
Referendumą nulėmė netikėta pergalė
Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono
koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į
neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“,
kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito
atstovai.
Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių
srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.
D.Cameronas greit kilo partijos, kuri tada smarkiai kovojo su Tony
Blairo leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir
2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
Jis bandė „detoksikuoti“ partijos prekės ženklą vengdamas
diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret
Thatcher valdymo 9-ajame dešimtmetyje.
2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu
per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai
nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo
formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.
Tos koalicijos valdymo metu dominavo išlaidų mažinimas
Jungtinei Karalystei kylant po recesijos, o debatus dėl užsienio politikos
didele dalimi buvo užvaldę konservatorių kivirčai dėl ES.
Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai
laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose
rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.
Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas
pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo
partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje sako, kad jis
pats niekada netikėjo jį įvyksiant.
Paliktas sąjungininkų
D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines
pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris
pagerintų Britanijos santykius su ES.
Vasario mėnesį pasiektas susitarimas įgalino jį prieš
referendumą argumentuoti, kad Britanija turi „ypatingą statusą“
28 valstybių Bendrijoje, kuris apima ir galimybę riboti pašalpas
migrantams iš ES.
Tačiau kai kurie konservatorių parlamentarai susitarimą vadino
„skysta koše“.
O skaudžiausius smūgius D.Cameronas patyrė prasidėjus
kampanijai.
Kai kurie lojaliausi jo sąjungininkai, tarp jų – teisingumo
ministras Michaelas Gove'as, vieno iš D.Camerono
vaikų krikštatėvis, pasakė, kad agituos už Jungtinės Karalystės
pasitraukimą iš ES – „Brexit“.
Tada išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas, buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko
galimu D.Camerono įpėdiniu.
Kampanijos metu D.Cameronas išrėžė virtinę kalbų, kuriose
įrodinėjo, kad „Brexit“ smarkiai pakenktų Jungtinės Karalystės
ekonomikai.
Tačiau jam sunkiai sekėsi atremti išstojimo šalininkų
stovyklos argumentą, jog imigraciją iš ES šalių reikia mažinti,
kad sumažėtų spaudimas valstybės paslaugų sferai, o tai esą gali
įvykti tik Britanijai išstojus iš ES.