Tačiau tik pradėjus sklaidytis referendumo dūmams patys aršiausi išstojimo iš ES gynėjai pradėjo atsiiminėti pažadus, kuriais patraukė 51,9 proc. britų.
Kokie šie pažadai ir kaip kampanija „Leave“ apmovė rinkėjus?
Imigracija sumažės
Prieš referendumą imigracija buvo laikyta svarbiausia problema, kamuojančia Jungtinę Karalystę. „Brexit“ šalininkai taip pat nuolat kartojo, kaip šaliai būtina kovoti su imigracija ir sienų kontrole.
Gąsdinta viskuo: ir ekonominiais migrantai iš Rytų Europos, kurie atima darbo vietas ir pašalpas iš britų, ir pabėgėliais iš Sirijos, kurie laukia prie Lamanšo sąsiaurio ir jau tuoj užplūs salas, ir Turkijos naryste ES.
„Davidas Cameronas nori, kad Turkija prisijungtų prie ES. Kaip su tuo susidoros mūsų sveikatos apsaugos sistema? Atsiimkime valdžią birželio 23 dieną“, – skelbė „Brexit“ šalininkai.
Kampanijos tonas buvo labai kritikuojamas. Net ir vienas iš „Leave“ stovyklos lyderių Michealas Gove'as sakė, kad Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) plakatas privertė jį pašiurpti.
„Nigelas Farage'as pristatė naują plakatą. Atėjo laikas atsiimti savo sienų kontrolę“, – skelbė UKIP.
Tiesa, „Brexit“ šalininkai nepasiūlė jokių kontkrečių priemonių, kurios sumažintų atvykėlių į šalį skaičių, tik užsiminė apie galimybę įsteigti taškais paremtą imigracijos procesą, kurį turi Australija.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms nuo to, kai buvo paskelbtas referendumo rezultatas, konservatorių partijos narys Jungtinės Karalystės parlamente ir aktyvus „Brexit“ šalininkas Danielis Hannanas įspėjo, kad besitikintys sumažėjusios imigracijos britai greitai nusivils.
„Suaugę žmonės supranta, kad tai neįvyks rytoj. Niekas niekada nežadėjo, kad imigracija išnyks“, – BBC sakė D.Hannanas.
Tuo penktadienį negalėjo patikėti laidos „Newsnight vedėjas Evanas Davisas: „Atsiprašau, bet ką tik praėjo trys kankinantys mėnesiai, per kuriuos nuolat kalbėta apie imigraciją. Visuomenė buvo įtikinta, kad balsuoja dėl laisvo judėjimo pabaigos.“
„Mes visada aiškiai parodėme, kad norime tik tam tikrų suvaržymo priemonių“, – aiškino parlamentaras.
Parama sveikatos apsaugos sistemai
Prieš referendumą „Leave“ šalininkai žadėjo, kad 350 mln. svarų (430 mln. eurų), kuriais šalis kas savaitę remia ES biudžetą, vietoj to bus skiriami nacionalinei sveikatos sistemai (NHS).
Tiesa, jau pats pažadas buvo klaidingas: Jungtinė Karalystė į ES biudžetą kas savaitę moka 350 mln. svarų, tačiau tuo pačiu ir susigrąžina lėšų.
Todėl grynosios paramos lieka tik 250 mln. svarų (307 mln. eurų).
Dar daugiau – kadangi dalis Jungtinės Karalystės pinigų ES yra išleidžiami šalyje – remiant universitetus, mokslinius tyrimus, investuojant į infrastruktūrą – bendra britų išlaidų suma sumažėja iki 175 mln. svarų (215 mln. eurų).
Pergalę referendume paskelbęs UKIP lyderis N.Farage'as jau penktadienio rytą pripažino, kad teiginys apie 350 mln. svarų buvo klaida.
Be to, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad nuo šiol ši suma bus skiriama ligoninėms, jis papurtė galvą.
„Ne, negaliu. Niekada nesakiau to. Tai tikriausiai „Leave“ kampanijos klaida. Tai tikrai nebuvo nė vienoje iš mano reklamų“, – tikino euroskeptikų lyderis.
Žinoma, politinių debatų vaizdo įrašuose – gausu N.Farage'o raginimų ES biudžetui skiriamas sumas verčiau išleisti Jungtinės Karalystės mokykloms, ligoninėms ir gydytojams.
Atsiimta valdžia
Be imigracijos, pagrindinis „Brexit“ šalininkų raginimas britams buvo atsikratyti neišrinktų šalį valdančių biurokratų Briuselyje ir atstatyti salos suverenumą.
„Manau, kad laikas pasakyti žmonėms, kurie nepripažįsta savo klaidų: „Atleiskite, bet jūsų laikas baigėsi“. Reikia pasakyti visiems neišrinktiems ir neatskaitingiems elito nariams: „Jūs atleisti, o valdžią pasiimsime mes“, – anksčiau aiškino „Brexit“ šalininkas M.Gove'as.
Tačiau referendume pasiekusi pergalę „Brexit“ stovykla kol kas neskuba „atsiimti valdžios“.
Apie savo gresiantį pasitraukimą per artimiausius mėnesius paskelbusį premjerą Davidą Cameroną galintis pakeisti konservatorius Borisas Johnsonas paragino neskubėti pradėti Jungtinės Karalystės išstojimo procedūrą
„Balsuojant už pasitraukimą už ES, būtina pabrėžti, kad nėra reikalo skubėti. Kaip jau sakė ministras pirmininkas, niekas nepasikeis per šį trumpą laiką, tad galime pradėti darbą ir išpainioti šią šalį iš tarptautinės sistemos. Kaip sakė premjeras, kol kas nereikia panaudoti 50-ojo straipsnio“, – kalbėjo „Leave“ kampanijos lyderis B.Johnsonas.
Nubalsavę už išstojimą iš ES britai dabar turi kreiptis į Europos Vadovų Tarybą su oficialiu prašymu dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio panaudojimo. Procedūra tada gali trukti mažiausiai dvejus metus.
O kalbant apie „neišrinktus ir neatskaitingus elito narius, tas, kuris pakeis D.Cameroną konservatorių lyderio poste, bus išrinktas tik partijos narių.
Jis automatiškai taps premjeru ir juo galės be jokių problemų išlikti net iki 2020 metų.
Auganti ekonomika
Prieš pat referendumą „Brexit“ šalininkai tikino: „Kai nubalsuosime už tai, kad paliktume ES, ekonomika nebus sutrikdyta. Niekas teisiškai nepasikeis. Pasikalbėsime su savo draugais Europoje ir sutarsime dėl geriausio kelio užmegzti naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius.“
Tačiau penktadienis išaušo visai kitoks. „Brexit“ referendumas iššaukė didžiausią svaro vertės griūtį istorijoje.
Britų bankai prarado penktadalį savo vertės, o Londono akcijų birža patyrė didžiausią krytį nuo 2008 metų finansinės krizės pradžios.
Valiutų biržos iš viso uždarė savo tinklalapius, o Jungtinės Karalystės ekonomika prarado milijonus.
Londono finansiniame centre pasigirdo net gandų, kad didžiausi bankai ketina savo būstines perkelti į žemyną.
Tačiau „Brexit“ šalininkai ir čia surado pateisinimą. Antai N.Farage'as pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ekonomikos griūtis visiškai nesusijusi su „Brexit“
„Nieko naujo. Manau, kad mes ir taip turėjome judėti į ekonomikos susitraukimą, o „Brexit“ čia niekuo dėtas. Prognozės jau seniai tai rodė. Mūsų viešojo sektoriaus skolinimasis nėra valdomas, o visi pamiršta, kad svaro vertė krenta jau nuo 2014 metų liepos“, – „Sunday Telegraph“ tikino UKIP lyderis.
