Rinkiminiai plakatai su santūriai besišypsančia tamsiaplauke moterimi, raginančia keisti Romą, reklamai skirtose vietose Italijos sostinės gatvėse mirgėjo jau pavasarį.
Tačiau tik tada, kai tai pačiai moteriai – 37-erių Virginiai Raggi – antrajame savivaldybių rinkimų ture savo balsus atidavė rekordinis skaičius romiečių – 770 tūkst., tai yra 67 proc. balsavusiųjų, ja susidomėjo šalies žiniasklaida ir patys italai.
Kodėl? Dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia, santūriai besišypsanti V.Raggi vienu šūviu pasiekė du rekordus. Ji tapo jauniausia Italijos sostinės mere ir pirmąja moterimi, atsisėdusia į Romos mero postą nuo pat amžinojo miesto įkūrimo prieš 2769 metus.
Šaliai, kurioje keturiasdešimtmečiai vis dar vadinami „ragazzini“ (liet. vaikai), o pagrindiniu moterų užsiėmimu vis dar laikomas šeimos židinio kurstymas ir palikuonių auginimas, prie sostinės valdžios vairo atsistojusi septynmetį sūnų auginanti 37-metė yra mažų mažiausiai netikėtumas.
Apžvalgininkų teigimu, politikės pergalė – istorines permainas italų visuomenėje liudijantis įvykis.
Antra, V.Raggi pergalė sukėlė isteriją aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Advokate dirbusi moteris į politiką atėjo vos prieš penkerius metus ir nėra nė vienos partijos atstovė.
Rinkimus ji laimėjo prieš devynerius metus komiko Beppe Grillo ir verslininko Gianroberto Casaleggio įkurto populistinio judėjimo „Movimento 5 stelle“ (liet. „Penkių žvaigždučių judėjimas“) gretose.
Politikos analitikai teigia, kad judėjimui, kurio nė viena partija net nelaikė rimtu konkurentu, V.Raggi pergalė atlapojo duris į vyriausybę.
Tad kas gi yra ta santūrios išvaizdos moteris, sukėlusi socialinį ir politinį cunamį?
Normalumo revoliucija
Jau po pirmojo rinkimų turo užsienio spauda jauną ir iš pažiūros kuklią italę ėmė vadinti netradicinių politinių jėgų viltimi, kurios pergalė sudrebintų visą Italijos politinę sistemą.
O italų žurnalistai V.Raggi vadino populistinio judėjimo „normalumo revoliucijos“ simboliu.
Revoliucijos, kurią daro normalūs žmonės, nebegalintys pakęsti privilegijose skendinčios arogantiškos, sustabarėjusios ir nukaršusios šalies politinės kastos.
Spaudoje buvo rašoma, kad V.Raggi yra „normalios išvaizdos“ – esą nei per graži, nei per aukšta, nei per žema, nei per daug pasidažiusi, nei perdėtai išsipusčiusi dizainerių apdarais.
Pernelyg neišsiskirianti ir jos biografija.
V.Raggi gimė pietrytiniame Romos pakraštyje, baigė tiksliųjų mokslų licėjų, teisės studijas valstybiniame „Roma Tre“ universitete ir dirbo advokate vienoje sostinės kontorų.
Nieko nestebina ir jos religinės pažiūros. „Esu katalikė, nepraktikuojanti“, – viename interviu sakė V.Raggi. Remiantis statistika, taip save apibūdina absoliuti dauguma italų.
Itališkai normali ir jos šeiminė padėtis – V.Raggi yra ištekėjusi, tačiau su sutuoktiniu jau antrus metus gyvena atskirai.
Karjerą pastūmėjo vežimėlis
Kaip daugelis ketvirtąją dešimtį einančių italų, V.Raggi labiau domėjosi kalnais, dviračiais, motociklais ar nardymu nei politika. Tačiau susilaukusi sūnaus pastebėjo, kad situacija jos kvartale, švelniai tariant, prasta.
„Vežiodama vaiką vežimėliu ėmiau pastebėti visas kvartalo bėdas: šaligatviai ne tik buvo per siauri ir išgriuvę, bet ir purvini, o automobilių pristatyta bet kur ir bet kaip.
Kadangi nemėgstu sėdėti sudėjusi rankas, užsirašiau į kvartalo komitetą. Tačiau kur benueidavau, manęs klausdavo, kokiai partijai priklausau. Supratau, kad be politinio užnugario niekas rimtai nežiūrės“, – apie atėjimą į politiką pasakojo V.Raggi.
Kaip tik tuo metu internete ėmė populiarėti „Penkių žvaigždučių judėjimo“ tinklaraštis, būrėsi jų šalininkų grupelės.
„Nuėjau į vienos jų susitikimą pažiūrėti, ar su jais galėčiau padaryti ką nors naudingesnio savo kvartalui. Ir šiandien esu čia, – pasakojo Romą kertančios Tibro upės pakrantėmis mėgstanti pasivaikščioti V.Raggi. – Dar būdama vaikas svajojau išgelbėti pasaulį. Dabar svajoju išgydyti Romą.“
Gydys skaidrumo piliulėmis
Kokiais vaistais naujoji merė gydys korupcijos krečiamą ir skolose skendintį savo miestą?
„Neturiu stebuklingos lazdelės, tačiau mano tikslas – sugrąžinti Romą į pasaulio miestų viršūnes“, – sakė V.Raggi.
Jos rinkimų kampanijos kertiniai akmenys buvo skaidrumas ir teisingumas. Tad pirmasis žingsnis, įsitvirtinus mero kabinete su vaizdu į antikinį Romos forumą, bus 13 mlrd. eurų slegiamos savivaldybės auditas.
Dar prieš rinkimus V.Raggi žadėjo pradėti spręsti romiečiams skaudžiausias problemas – optimizuoti chaotišką viešojo transporto sistemą, įvesti atliekų atrankos sistemą ir tobulinti dviračių takus.
Naujajai Romos merei rūpi ir tokie dalykai kaip skatinimas naudoti daugkartines sauskelnes kūdikiams, taip siekiant sumažinti taršą.
„Pasieksiu visus užkampius, pažadu, – vos tiktai išrinkta mere žurnalistams savo politinę programą trumpai drūtai pristatė V.Raggi. – Romoje prasideda nauja era. Tikroji revoliucija bus normalumas.“
Tačiau autoritetingas Italijos finansų dienraštis „Il Sole 24 Ore“ priminė, kad „Roma yra lyg nuodų taurė ir tuo pat metu neeilinė scena“, tad pirmoji moteris merės poste dar turės įrodyti, ko yra verta.
„Duokite mums vienus metus. Po to galėsite teisti“, – atkirto V.Raggi kandidatūrą aktyviai rėmęs „Penkių žvaigždučių judėjimo“ deputatas Alessandro Di Battista.
Roma – tik pradžia
„Tokiu istoriniu momentu, kai lyčių lygybė tėra chimera, žinia, jog pagaliau Roma turės merę moterį, yra neįkainojamos vertės. Tai yra pirmas ryškių permainų, kurias atnešime šiai šaliai, ženklas“, – vos tik suskaičiavus romiečių balsus spaudos konferencijoje pareiškė V.Raggi.
Kad jos pergalė būtų tiktai pirmas rimtas smūgis premjerui Matteo Renzi ir jo kairiųjų „Demokratų partijai“ bei visai Italijos politinei klasei, analitikai perspėjo dar prieš rinkimus.
„Laimėjo tie, kurie mokėjo tinkamai interpretuoti permainų poreikį“, – komentavo M. Renzi ir pridūrė, kad jo partijai reikia atlikti „nebanalią ir kur kas nuodugnesnę, nei atrodo, analizę“.
„V.Raggi televizijos ekrane gerai atrodo ir yra gera advokatė. Tačiau romiečiai nebus tokie mulkiai, kad už ją balsuotų“, – kovo mėnesį prognozavo dešiniųjų partijos „Pirmyn, Italija“ lyderis 79 metų Silvio Berlusconi.
Tačiau pasirodė, kad „mulkiai“ yra ne tik Romos, bet ir pramonine Italijos sostine vadinamo Turino gyventojai.
Jie savo mere išsirinko dar jaunesnę „Penkių žvaigždučių judėjimo“ atstovę – 31 m. Chiarą Appendino. Vos prieš penkis mėnesius kūdikį pagimdžiusi ekonomistė tapo jauniausia didmiesčio mere šalyje.
O dešiniųjų atstovei 39 m. Giorgiai Meloni būtent nėštumas tapo pagrindine kliūtimi kandidatuoti į Romos mero postą. Jos partijos kolegos viešai pareiškė, kad merės ir mamos pareigos yra nesuderinamos. Tačiau populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“ nariai taip nemano.
„Chigi rūmų (ten įsikūrusi Italijos vyriausybė. – Red.) apsiaustis prasideda nuo Kapitolijaus (Romos savivaldybės būstinė. – Red.). Roma tėra „Penkių žvaigždučių judėjimo“ laboratorija didžiajam šuoliui į vyriausybės rūmus“, – savivaldybių rinkimų rezultatus komentavo autoritetingas italų savaitraštis „L’Espresso“.
Skinasi kelią į didmiesčių valdžią
Italijos politikos tyrimų centro „Openpolis“ duomenimis, šalyje yra 7,8 tūkst. savivaldybių. Moterys vadovauja 1050-iai jų – tai yra 13,5 proc. Absoliuti dauguma šių savivaldybių turi mažiau nei 200 tūkst. gyventojų.
Pirmoji merė Italijoje buvo išrinkta 1946 m. – šaliai iš monarchijos virtus respublika. Ja tapo 48 m. mokytoja Ada Natali. Pusantro tūkstančio gyventojų turėjusiam Masa Fermanos miesteliui centriniame Markės regione ji vadovavo rekordiškai ilgai – trylika metų.
Pirmasis moterį išsirinkęs didmiestis buvo Palermas. 1983 m. Sicilijos sostinės mere tapo 55 m. Elda Pucci. Per trejus jos vadovavimo metus Palermo savivaldybė pirmą kartą teismo procese prieš mafiją užėmė ieškovo poziciją.
Milanas pirmąją merę išsirinko prieš dešimt metų. 57 m. Letizia Moratti antram pagal dydį Italijos miestui vadovavo penkerius metus. Italijos sostinė pirmąją moterį prie valdžios vairo matė tik praėjus 2769 metams nuo Romos įkūrimo.
Moterys šiuo metu vadovauja ne tik Italijos, bet ir kelių kitų Europos valstybių sostinėms. Prancūzijos sostinei antrus metus vadovauja ispanų kilmės 58 m. Anne Hidalgo. Trylika metų vicemero pareigas ėjusi aktyvi aplinkosaugininkė iki 2020-ųjų ketina iš Paryžiaus gatvių išnaikinti dyzelinius automobilius.
Ispanijos sostinės Madrido gyventojai pernai savo mere išsirinko buvusią Aukščiausiojo teismo teisėją ir aktyvią žmogaus teisių gynėją 72 m. Manuelą Carmeną. Barselonai taip pat vadovauja moteris – su nelygybe ir nedarbu kovojanti filosofė 41 m. Ada Colau. Jos bendraamžė Karin Wanngard antrus metus vadovauja Švedijos sostinės Stokholmo merijai.
Kaimyninės Lenkijos sostinės mero pareigas jau dešimtus metus eina teisininkė ir ekonomistė 64 m. Hanna Beata Gronkiewicz-Walts. Lietuvoje kol kas nė vienas iš trijų didžiųjų miestų neturėjo merės moters.
