Tarptautiniai NATO batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti kitais metais. Tai būtent ta žinia, kurios bene labiausiai laukė Lietuvos delegacija Aljanso viršūnių susitikime.
Varšuvoje liepos 8–9 dienomis susitikę Aljanso lyderiai susitarė vykdyti bendrą politiką Rusijos atžvilgiu.
Prabilta apie būtinybę atnaujinti dialogą su Maskva ir mėginti atkurti tarpusavio pasitikėjimą. Tačiau prieš ištiesiant Maskvai ranką NATO Rytų sparne sieks parodyti savo stiprybę.
Stiprins Baltijos šalis
Rusija Varšuvoje vykusiame susitikime minėta bene dažniausiai. Tiek šalių lyderių susitikimuose, tiek ekspertų diskusijose daugiausia dėmesio skirta būtent Maskvos agresijai ir galimybėms nuo jos apsiginti.
Sutarta, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra šalys, kuriose būtina stiprinti gynybą ir kurios gali tapti Rusijos agresijos taikiniu.
Taigi nutarta, kad neilgai trukus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti tarptautiniai batalionai, kuriuos sudarys apie tūkstantį karių.
„Batalionai pademonstruos transatlantinio ryšio galią ir garantuos, kad ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš visą Aljansą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Rusijos atgrasymas – vienas svarbiausių NATO uždavinių šiandien“, – tai pakartojo ne tik Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, J.Stoltenbergas, bet ir gausybė kitų politikų bei politikos ir karybos ekspertų.
„Vladimiras Putinas pasistengė įtikinti visus, todėl labai džiaugiuosi, kad taip vieningai ir taip aiškiai visos šalys supranta, kaip elgiasi Rusija, ką ji daro Ukrainoje, pasaulyje ir prie mūsų sienų“, – Varšuvoje kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vienybė tikra?
Per susitikimą itin daug kalbėta ir apie NATO šalių vieningumą. Antai J.Stoltenbergas tikino, kad „Aljansas yra vieningas, o šalys laikosi išvien“.
„Vienas dalykas nesikeis niekada – mūsų ryžtas ginti bendras vertybes“, – sakė ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Jis pridūrė, kad „tiek gerais, tiek ir blogais laikotarpiais Europa gali pasitikėti JAV“.
Tiesa, NATO šalių vieningumą kiek aptemdė Prancūzijos prezidento François Hollande’o išsišokimas.
Mat jau pirmąją susitikimo dieną, kai kitų šalių lyderiai garsiai kalbėjo apie Rusijos grėsmę, prancūzas pareiškė nematantis tos grėsmės ir Rusiją laikantis partnere. Tokį jo pareiškimą kolegos turėjo palaikyti paprasčiausiu spjūvių į veidą.
Panašūs buvo ir Turkijos politologo Ahmeto Ünalo Ceviközo žodžiai.
„Mes džiaugiamės atnaujintais santykiais su Rusija.
Tai labai daug reiškia mūsų turizmo sektoriui. Manau, kad ir kitos NATO šalys turėtų ieškoti galimybių užmegzti dialogą su Rusija“, – po ekspertų diskusijos „Lietuvos rytui“ pareiškė A.Ü.Ceviközas.
Tad akivaizdu – Turkija bus pragmatiška ir gins savo interesus, kurie ne visuomet gali sutapti su kitų NATO šalių pozicijomis, tad ir vieningumas gali subyrėti.
Nemato priežasties pulti
Politologas iš Maskvos – Rusijos tarptautinių santykių tarybos generalinis direktorius, dažnai bendraujantis su Rusijos politikais, Andrejus Kortunovas Varšuvoje tikino, kad Kremliuje net nesvarstoma galimybės pulti kurią nors iš minėtų šalių. Esą puolimo galimybė – tik hipotetinė.
„Aš nematau priežasčių, kodėl Kremlius turėtų imtis tokių žingsnių – karo.
Koks tikslas? Man neaišku, ko vedami Rusijos kariškiai galėtų priimti sprendimą užpulti Lietuvą“, – sakė A.Kortunovas.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po NATO viršūnių susitikimo politologas toną kiek pakeitė.
„Patikrinau, kas namuose kalbama apie mūsų diskusijas čia. Viskas atrodo ramu, V.Putinas dar iš šalies neveja“, – keliaudamas į viešbutį savo kolegai iš Maskvos kalbėjo A.Kortunovas.
