Konstitucinis Ispanijos teismas liepos 19 dieną nurodė Katalonijos parlamentui, kad jis neturi kompetencijos diskutuoti konstitucinio proceso klausimu.
Tačiau trečiadienį Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell nutildė aršiai besipriešinusią opoziciją ir leido parlamentui balsuoti.
Vienašališko atsiskyrimo idėją per balsavimą trečiadienį 72 balsais parėmė valdančiosios separatistinės partijos, o 11 regiono parlamentarų buvo prieš.
Toks Katalonijos parlamento žingsnis papiktino opoziciją, centrinę valdžią Madride ir sulaukė didžiulio atgarsio tarptautinėje spaudoje.
Pradės atsiskyrimo darbus
Katalonijos nepriklausomybės aljansas „Junts pel Si“ ir radikali kairiųjų partija „Cup“ nusprendė nepaisyti Ispanijos institucijų draudimo ir savarankiškai judėti nepriklausomybės link.
Iki šiol Ispanijos konstitucinis teismas nepriklausomybės siekiantiems katalonams kaišiojo pagalius į ratus, įšaldydamas kiekvieną žingsnelį nepriklausomybės link.
Trečiadienį priimtas Katalonijos parlamento sprendimas reiškia, kad Katalonija nepaisys Madrido draudimų ir nuo šiol savarankiškai žengs konstitucinio proceso keliu.
Pirmasis žingsnis turėtų būti socialinio konstitucinio forumo įkūrimas, jis bus sudarytas iš įvairių socialinių judėjimų ir politinių partijų lyderių.
Šis forumas turėtų parengti pagrindą būsimai nepriklausomos Katalonijos konstitucijai.
Tuomet už naująją konstituciją referendume turėtų vėl balsuoti liaudis. Tokį referendumą Ispanijos centrinė vyriausybė draudžia, tačiau katalonai skelbia, jog visi Katalonijos parlamento priimti sprendimai nuo šiol bus suverenūs ir nepriklausomi nuo Ispanijos institucijų.
Liūdna diena
Šios savaitės sesijoje Katalonijos parlamentas virte virė. Opozicijos partijų – Liaudies partijos ir „Ciudadanos“ – nariai demonstratyviai išėjo iš parlamento sesijos, atsisakydami dalyvauti „nelegaliame“ balsavime.
Pasak „Ciudadanos“ lyderės Ines Arrimades, „trečiadienis buvo liūdna diena demokratijai“.
Pasak opozicijos, nepriklausomybės siekiančių partijų aljansas neturi daugumos Katalonijos piliečių paramos ir skaldo autonominį regioną.
Pastaraisiais mėnesiais Katalonijoje nuolat verda diskusijos, kokiu būdu autonominis regionas galėtų atsiskirti nuo Ispanijos.
Nacionalinė Katalonijos asamblėja, prieš ketverius metus pastūmėjusi Katalonijos visuomenę ir vyriausybę nepriklausomybės link, reikalauja surengti referendumą nepriklausomybės klausimu, apie kurį Madridas nenori nieko girdėti.
Kairieji radikalai „Cup“ taip pat reikalauja nepaisyti Madrido suvaržymų, parengti naujos valstybės infrastruktūrą ir paskelbti nepriklausomybę.
Ruošiasi referendumui
„Dabar konstitucinis procesas jau gatvėje ir joks tribunolas negali jo sustabdyti.
Tegul Madridas mūsų negąsdina. Jis jau turėtų žinoti, kad mes nebijome nieko“, – trečiadienį sakė „Cup“ deputatė Gabriela Serra.
Pasak šios politinės partijos, referendumą reikėtų surengti pirmąjį 2017-ųjų pusmetį.
Šiuo metu Katalonijos parlamentas turi nepriklausomybę remiančių kandidatų daugumą, tačiau Nepriklausomybės aljansas yra sudarytas iš skirtingų partijų atstovų ir jiems nėra lengva tarpusavyje susitarti.
Atsiskyrimą nuo Ispanijos remiantys katalonai jaučiasi pavargę ir sunerimę dėl Katalonijos ateities.
Rinkimai į šalies parlamentą vyko rugsėjo mėnesį, užsibrėžtas tikslas atrodė aiškus: nepriklausomybės šalininkai, turintys daugumą, įsipareigojo žengti atsiskyrimo keliu. Bet nuo to laiko Katalonijos politikai nenuveikė nieko konkretaus.
Neaišku, ar trečiadienį išreikštas nepaklusnumas Ispanijos vyriausybei paskubins įvykius.
Madridas iškart reagavo į parlamento iššūkį – Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy pareiškė, jog visais įmanomais būdais užtikrins, kad Katalonijoje būtų laikomasi Ispanijos įstatymų.
Tačiau tiesa ta, kad M.Rajoy net ir po pakartotinių rinkimų Ispanijoje iki šiol nepavyksta sudaryti vyriausybės. Todėl rugpjūčio mėnesį, kai visi Ispanijoje atostogauja, daugybė užduočių taip ir liks neišspręsta.
