Per pirmąją šių metų pusę Berlyną aplankė beveik šeši milijonai turistų, bet realybė Vokietijos sostinėje yra ne tokia graži, kokią norėtų pateikti gidai.
Berlyne siautėja skurdas, bedarbystė, miestas turi problemų su neužbaigiamais infrastruktūros projektais, korupcija, šveitimu, skolomis ir nusikalstamumu. Miestas taip pat buvo smarkiai paveiktas pabėgėlių krizės. Dėl to laikraštis „Die Welt“ 2014 metais Berlyną įvardijo kaip „nenusisekusį miestą-valstybę“, rašo „The Local“.
Sekioja korupcijos šešėlis
Viena skaudžiausių temų Vokietijos sostinėje – nebaigtas Berlyno-Brandenburgo oro uostas, kurio atidarymas atidėliojamas jau šeštus metus iš eilės dėl prasto planavimo ir korupcijos. Yra mažai tikinčių, kad šis oro uostas pagaliau pradės veikti kitąmet, kaip eilinį kartą yra žadama.
Buvęs Berlyno meras Klausas Wowereitas 2014-aisiais tvirtino, kad nebaigtas oro uostas buvo didžiausia jo nesėkmė per 13 poste praleistų metų. Berlyno-Brandenburgo oro uosto projekto kaina išaugo beveik dvigubai nuo tada, kai jis buvo pradėtas planuoti.
Manoma, kad 2017 metais mokesčių mokėtojai bus už jį sumokėję net 5 mlrd. eurų. Šią savaitę vienas iš buvusių oro uosto projekto darbuotojų prisipažino, kad paėmė 150 tūkst. eurų kyšį iš subrangovo.
Nors Berlyno skolos mažėja, skirtingai nei Hamburgo, sostinė vis dėlto yra įsiskolinusi daugiau nei kitos Vokietijos žemės. Berlyno skola 2014 metais buvo 59,8 mlrd. eurų, o pernai siekė 59,2 mlrd. eurų. Palyginimui, Bavarija pernai buvo prasiskolinusi 36,9 mlrd. eurų, o Hamburgas – 26,7 mlrd. eurų.
Kelno ekonominių tyrimų institutas įrodė, kad Berlynas yra vienintelė Europos sostinė, kuri siurbia pinigus iš šalies ekonomikos. Vokietijos fiskalinė sistema yra sukurta taip, kad būtų išlyginami finansiniai skirtumai tarp visų žemių: Berlynas gauna daugiausiai lėšų – pernai jis gavo 3,6 mln. eurų. Bavarija yra daugiausiai pinigų šiai sistemai duodanti žemė, pernai davusi 5,4 mln. eurų.
Nemokėjo tvarkytis su pabėgėliais
2015-aisiais į Berlyno pagrindinį registracijos centrą „LaGeSo“ kasdien atvykdavo pusė tūkstančio prieglobsčio prašytojų, tačiau vos dviem šimtams iš jų pavykdavo susitikti su centro darbuotojais.
„Mūsų vadovai buvo visiškai priblokšti, – aiškino „LaGeSo“ darbuotojas. – Dokumentų daugėjo dėžėmis, kurias laikėme keliuose kambariuose. Dokumentai buvo dedami bet kur, todėl turėjome darbuotoją „ieškotoją“, kurio vienintelė pareiga buvo surasti reikiamus dokumentus.“
Prie registracijos centro „LaGeSo“ pabėgėliams teko laukti eilėje, net kai svilino 40 laipsnių karštis ar spaudė šaltis. Žaliųjų partijos vadovė Berlyne Antje Kapek birželį šią situaciją pavadino „negarbinga“.
Pasak Vokietijos federalinės vidaus reikalų ministerijos, Berlyno nusikalstamumo lygis yra pats aukščiausias visose šalies žemėse. 2014-2015 metais nusikalstamumas sostinėje išaugo 4,9 proc. iki 16,4 tūkst. nusikaltimų šimtui tūkstančių žmonių.
Hamburge šimtui tūkstančių žmonių teko 13,8 tūkst. nusikaltimų, Brėmene 13,7 tūkst., o Saksonijojei – 8,9 tūkst. Nusikaltimų vidurkis šimtui tūkstančių žmonių Vokietijoje buvo 7,8 tūkst.
2014-2015-aisiais Berlyne žmogžudysčių sumažėjo 14,5 proc., bet vagysčių skaičius išaugo 14 proc., pavogtų rankinių skaičius padidėjo 25,8 proc., o įsilaužimų buvo 34,6 proc. daugiau.
Didžiulės švietimo spragos
2015 metais bedarbystė Berlyne buvo antra didžiausia iš visų Vokietijos žemių. Pernai 10,7 visų Berlyno gyventojų buvo be darbo. Bedarbystės vidurkis Vokietijoje yra 6,4 proc. Net 16,4 proc. visų Berlyne gyvenančių žmonių gauna vyriausybės pašalpas.
Skaičiuojama, kad kas penktas berlynietis atsidūręs ties skurdo riba. Katalikų pašalpos organizacija „Caritas“ pranešė, kad 2014-2015 metais trečdaliu padaugėjo benamių ir draudimo neturinčių žmonių, kuriems prireikė pagalbos.
Stebina ir tai, kad Vokietijos sostinėje švietimas yra pats prasčiausias visoje šalyje. Geriausias švietimas, pasak Kelno ekonominių tyrimų instituto, yra Saksonijoje ir Tiuringijoje.
2014 metais iš Berlyno mokyklų iškritusių vaikų skaičius buvo 8,1 proc., palyginus su 5,5 proc. šalies vidurkiu. Taip pat 39,7 proc. Berlyno mokinių nepabaigė profesinio mokymo, palyginus su 27,7 proc. vidurkiu.
