„Tai, su kuo mes susidūrėme, yra Turkijos režimo prievartos
aktas. Jis nebepaiso teisinių normų ir neturi nieko bendra su
demokratija“, – parašė „Deutsche Welle“ vadovas Peteris
Limbourgas transliuotojo interneto svetainėje.
Pirmadienį įrašytame interviu su Turkijos jaunimo ir sporto
reikalų ministru Akifu Cagatay Kilicu buvo „klausimų, kurie ministerijai buvo pateikti iš anksto“ –
pavyzdžiui, apie nesėkmingą liepos 15-osios pučą, po jo pradėtus
„valymus“, žiniasklaidos laisvę ir moterų teises, nurodė
„Deutsche Welle“.
Tačiau, pasak transliuotojo, netrukus po interviu, kuris buvo
įrašytas ministro biure Ankaroje, A.C.Kilicas persigalvojo.
Ministro atstovas spaudai dviem žurnalistams pareiškė, kad
jiems draudžiama transliuoti įrašą, o ministerijos darbuotojai jį
konfiskavo.
„Televizijos žmonėms buvo leista aiškiai suprasti, kad jie
negalės išeiti iš ministerijos su tuo vaizdo įrašu“, –
nurodė Vokietijos transliuotojas.
Po incidento „Deutsche Welle“ keliskart kreipėsi su prašymu
grąžinti įrašą, tačiau jaunimo ir sporto reikalų ministras
atsisakė tai padaryti.
Transliuotojas šiuo metu svarsto galimybę dėl incidento imtis
teisinių žingsnių.
Turkijos jaunimo ir sporto reikalų ministerija savo tinklalapyje
paskelbtame pareiškime patvirtino tokio incidento faktą, tačiau
pabrėžė, jog nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Dėl susidariusios
situacijos ministerija kaltino vokiečių transliuotoją.
Pareiškime rašoma, kad interviu ėmęs „Deutsche Welle“
atstovas „savo pasisakymais ir kaltinimais peržengė ribą“,
todėl ministerija paprašė netransliuoti to interviu.
Gindama savo sprendimą ministerija pabrėžė, kad toks žingsnis
atitiko interviu „autorizavimo“ praktiką, kuri egzistuoja ir
Vokietijoje.
Šis incidentas įvyko Ankaros ir Berlyno santykiuose tvyrant
įtampai dėl birželį Vokietijos parlamento priimtos rezoliucijos,
kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios
armėnų žudynės pripažintos genocidu.
Berlynas taip pat išreiškė nepritarimą griežtai Ankaros
pozicijai kritiškai nusiteikusių žurnalistų atžvilgiu, jos
veiksmams konflikte su kurdų kovotojais, taip pat masiniams areštams
po nesėkmingo liepos pučo.