A.Merkel centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) surinko tik 17,6 proc. rinkėjų balsų Berlyne ir tai tapo blogiausiu partijos rezultatu nuo Berlyno sienos griūties. Tikėtina, kad krikščionys demokratai nebedirbs koalicijoje su Socialdemokratų partija, laimėjusia apie 22 proc. balsų.
Tad dabar A.Merkel partijai sostinės parlamente teks dirbti opozicijoje.
Tartum to būtų maža, Berlyno žemės rinkimai dar kartą įrodė, jog šalyje vis labiau savo pozicijas stiprina populistai. Antai dešinysis populistinis judėjimas „Alternatyva Vokietijai“ šiose rinkimuose pasirodė itin sėkmingai.
Surinkę net 14 proc. rinkėjų balsų jie pirmą kartą turės vietų Berlyno parlamente.
Neabejojama, kad viena A.Merkel partijos pralaimėjimo priežasčių – kanclerės politika pabėgėlių atžvilgiu.
Vokietija praėjusiais metais priėmė apie milijoną prieglobsčio prašytojų, o per 70 tūkst. jų atvyko būtent į Berlyną. Pastaruoju metu kyla vis didesnis nepasitenkinimas dėl atvykėlių, vokiečiai kaltina A.Merkel politiką dėl įvykdytų teroro atakų ir nusikaltimų.
Berlyno meras Michaelis Mulleris dar prieš rinkimus perspėjo, kad „Alternatyvos Vokietijai“ pozicijų stiprėjimas kitoms pasaulio šalims atrodys kaip „kraštutinių dešiniųjų bei nacių grįžimas į Vokietiją“.
Kai kuriems Vokietijos sostinės gyventojams kraštutinių dešiniųjų politikų atėjimas į valdžią turėtų būti itin skaudus. Berlynas laikomas daugiataučiu, moderniu ir draugišku atvykėliams miestu.
Bet, atrodo, kad tradicinės partijos, negebėdamos susitvarkyti su augančia Berlyno skola, prastėjančiomis viešosiomis paslaugomis ir migrantų antplūdžiu, paskatino maždaug 3,5 milijono žemės gyventojų pamilti radikalus.
„Nuo nulio iki dviženklių skaičių – to Berlyne dar nebuvo“, – džiaugėsi „Alternatyva Vokietijai“ kandidatas Berlyne Georgas Pazderski. Jis prognozavo, kad rinkėjai ateinančiais metais Bundestago rinkimuose pašalins iš valdžios A.Merkel plačią nacionalinę dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją.
Rinkimai Berlyno žemėje – ne pirmas smūgis A.Merkel.
Prieš porą savaičių jos partija nesėkmingai pasirodė ir rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą, nusileisdama tai pačiai partijai „Alternatyva Vokietijai“.
Tad nenuostabu, kad kanclerė vis labiau yra spaudžiama „paaiškinti savo nacionalinę strategiją“. Bet pati A.Merkel, nors ir pripažįsta prarandanti savo pozicijas, apie gresiantį pralaimėjimą kitąmet neužsimena.
Negana to, ji ne kartą patvirtino nekeisianti savo politikos pabėgėlių atžvilgiu.
Bet kiti politikai pataria kanclerei apsispręsti, ko ji siekia. Bavarijos finansų ministras Markus Soederis pareiškė, kad A.Merkel vyriausybė privalo „atgauti piliečių palaikymą pabėgėlių klausimu, pagaliau griežtai apriboti imigraciją ir susitvarkyti su saugumo problemomis“.
