Per 120 šalies miestų ir miestelių moterys rinkosi į demonstracijas juodais gedulo rūbais. Tokia apranga mitinguotojos nusprendė parodyti, kad ketindama visiškai uždrausti abortus vyriausybė kėsinasi palaidoti demokratiją ir moterų teisę pačioms spręsti savo likimą.
Prieš savaitę katalikiškos Teisės ir teisingumo partijos (TTP) dominuojamas Lenkijos Seimas ėmė svarstyti Viduramžišką įstatymą, kuris numato penkeriems metams į kalėjimą siųsti abortą darančius medikus bei nėščiąsias.
Vienoje religingiausių ES valstybių, kurioje priklausomybę Katalikų bažnyčiai deklaruoja net 95 proc. gyventojų, fundamentalistinės tikinčiųjų grupės tokių siūlymų pateikdavo nuolat. Juos Seimas iki šiol visada atmesdavo motyvuodamas, kad šalyje egzistuojantis abortų įstatymas ir taip yra vienas konservatyviausių Europoje.
Šį kartą Bažnyčios įkvėptam įstatymo projektui buvo uždegta žalia šviesa. Jį nurodyta aptarti komisijose, o po to parlamentarai balsuos dėl įsigaliojimo.
Iš tiesų jau prieš 23 metus priimtas įstatymas tapo vienas griežčiausių Europoje, nes abortus leidžia daryti tik trimis išimtiniais atvejais – po išprievartavimo, kilus pavojui gimdyvės gyvybei ir nustačius vaisiaus apsigimimą.
Priėmus tokį įstatymą per metus šalyje dabar legaliai atliekama tik apie 800 abortų, nors nelegaliai bei užsienio šalyse jį kasmet darosi apie 200 tūkst. lenkių. Taip pat šalyje gerokai padaugėjo naujagimių žudymų, kuriems ryžtasi nelegaliam brangiam abortui pinigų neturinčios neturtingos moterys.
Šiandieninio protesto organizatorės kvietė moteris pirmadienį išvis neiti į darbą, prašant darbdavių suteikti laisvą darbo dieną. Opoziciją atstovaujantys kai kurių didmiesčių merai nurodė darbdaviams leisti pirmadienį moterims pasinaudoti įstatymo teise paimti neapmokamą laisvadienį.
Rinkosi nuo ryto
Varšuvoje ir kituose didmiesčiuose protestai vyko nuo pat ryto. Moterys gyva gėdos grandine apsupo TTP būstines, prie merijų organizavo piketus. Be to, vyko teatralizuoti išprievartautų bei diskriminaciją patyrusių moterų laiškų skaitymai, organizuotos viešos kovos menų, jogos, šokių pratybos.
Visišką aborto draudimą palaikančios katalikiškos Lenkijos organizacijos paragino tautiečius šį pirmadienį rengtis baltai bei gausiai rinktis į bažnyčias. Vyskupų konferencija irgi kreipėsi į tikinčiuosius, prašydama šiandien melstis už abortais nužudytų kūdikių sielas.
Vyriausybę palaikantis tinklapis „wPolityce“ savo ruožtu paragino moteris pirmadienį rengtis ryškiai spalvotai, taip pademonstruojant pritarimą Seimo ir TTP politikai. Varšuvos gatvėse pirmadienio ryte visgi dominavo juodai apsirengusios moterys, o tokia spalva sostinėje jos ėmė rengtis jau nuo šeštadienio.
Tą dieną prie Seimo demonstravo keliolika tūkstančių juodai apsirengusių moterų, skandavusių abortų draudimą bei bažnyčiai nuolaidžiaujančią vyriausybę smerkiančius šūkius.
Minioje dominavo tokie plakatai: „Laisvė, lygybė, teisė abortui“, „Mano kūnas, mano pasirinkimas“, „Bauskit prievartautojus, o ne aukas“, „Kunige, domėkis savo prostata, o ne moterų organais“, „Abortai – moterų, o ne bažnyčios teisė“, „Moteris ne inkubatorius“, „Gerbkit moters protą ir garbę“, „Kada skelbsit inkviziciją?“.
Senamiestyje – penktadalis milijono protestuotojų
Dieną Varšuvoje piketavo keliolika tūkstančių merginų – daugiausiai studentės ir moksleivės. Užtat vakare, kai į gatves išėjo firmų ir įstaigų darbuotojos bei namų šeimininkės, demonstracija peraugo į didžiausią moterų protestą šalies istorijoje.
Varšuvos merijos spėjimu, į senamiestį galėjo suplūsti net penktadalis milijono demonstrantų, ryški dauguma kurių buvo moterys. Protesto organizatorės spėja, kad streikuojančių buvo dar daugiau, nes dėl pliaupiančio lietaus moterys po pusvalandžio palikdavo demonstraciją, o į jų vietą atžygiuodavo kitos dalyvės.
Dėl piketuojančių gausybės policija buvo priversta uždaryti eismą visose gatvėse, vedančiose į senamiestį. Pataikaudama Bažnyčiai bei vyriausybei policija nesiryžo iš aikštės išvesdinti keliolika radikalių katalikų, kurie užėmė centrinę senamiesčio vietą, nors ir žinojo, kad čia vyks kita demonstracija.
Provokatoriai iškabino abortus keikiančius plakatus, o per garsiakalbius skaitė maldas, kurias tačiau užgožė demonstrantų skanduotės bei būgnų gausmas. Demonstracijos įkarštyje katalikus saugoję policininkai gavo išsikviesti pastiprinimą, nes įtūžusios moterys ėmė mėtyti į Bažnyčios šalininkus kiaušinius, pomidorus, obuolius.
Demonstrančių įtūžį nuo pat ryto didino įžeidžiančiais pasisakymais TTP atstovai bei šalininkai.
Užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis radijuje RMF FM pareiškė, kad lenkės nepatiria jokios diskriminacijos, o jei grupelė feminisčių nori žaisti gatvėse, tegul esą žaidžia.
TTP šalininkų įkurtos televizijos „Televizija Respublika“ vyriausiasis redaktorius bei katalikiško tinklapio „Fronda“ įkūrėjas Tomaszas Terlikowskis demonstrantes prilygino holokaustą vykdžiusiems naciams. Vienas Lublino miesto tarybos narys, TTP atstovas demonstrantes pavadino vaikų žudymą propaguojančiomis prostitutėmis.
Opozicinių partijų atstovai bei moterų organizacijų lyderės pareiškė, kad tokius viešus įžeidimus apskųs prokuratūrai, tad demonstracijų aidas užsitęs dar ilgai.
Opozicinės partijos „Kartu“ („Razem“) atstovė Marcelina Zawisza pareiškė, kad protestuose visoje šalyje dalyvavo arba juos stebėjo 10 mln. žmonių.
Vokietijos sostinėje Berlyne į solidarumo su demonstruojančiomis Lenkijos moterimis atėjo trys tūkstančiai žmonių, o panašūs piketai įvyko Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Niujorke, Amsterdame, Delyje ir dar keliolikoje kitų pasaulio miestų.
Spėjama, kad vyriausybė gali išsigąsti tokių rekordinių protestų ir įstatymo nepatvirtins. Juolab, kad prieš abortų uždraudimą viešai pasisakė TTP lyderio J.Kaczynskio dukterėčia, velionio prezidento Lecho Kaczynskio duktė Marta.
Pavyzdį perėmė iš islandžių
Skelbti „juodojo pirmadienio“ protestus Lenkijos moterų organizacijos nusprendė imdamos pavyzdį iš islandžių, kurios prieš 41 metus visuotinu streiku paralyžiavo šalies gyvenimą. 1975 metų spalio 25 dieną net 90 procentų Islandijos moterų neišėjo į darbą, dėl ko teko uždaryti daugybę fabrikų, valgyklų, parduotuvių.
Tokiu būdu islandės siekė nesitaikstyti su tuo, jog patiria algų, karjeros ir kitokio pobūdžio diskriminaciją. Protestų išgąsdintas Islandijos parlamentas po metų priėmė įstatymą, sulyginusį moterų ir vyrų teises, o po penkerių metų islandė Vigdis Finbogadotir tapo pirmąją moterimi prezidente Pasaulyje.
Varšuvoje demonstrantės jau nuo 8 valandos ryto paralyžiavo centrinę sostinės sankryžą šalia aukščiausio miesto pastato – Kultūros ir mokslo rūmų. Vėliau įtūžusių moterų minia patraukė prie TTP būstinės, kur skandavo su jais susitikti minėtos partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį.
Pastarasis į šauksmus „Jaroslawai išeik“ nereagavo, nors gausi mitinguotojų minia savo reikalavimą lydėjo garsiu keptuvių ir puodų daužymu, būgnų bildesiu, švilpimu, šauksmais. Demonstrantų neišbaidė net prasidėjęs smarkus lietus, o sostinės centras nuo vyraujančios juodos praeivių aprangos ėmė priminti gedulingą procesiją, nes spalvoti buvo vien lietsargiai ir vaikų vežimėliai.
