Lenkija priekaištauja Lietuvai dėl tariamai nemotyvuoto lenkiškų mokyklų uždarymo ir prastos švietimo sistemos reformos. Tačiau Varšuva šiuo metu išgyvena rekordinius pedagogų streikus dėl panašių problemų.
Į 17 Lenkijos miestų į gatves pirmadienį išėjo protestuoti pradinių mokyklų bei gimnazijų mokytojai, o opozicija Seime ėmė reikalauti atstatydinti švietimo ministrę Aną Zalewską.
Dauguma ekspertų pripažįsta, kad sovietmečio tradicijų neatsikračiusią švietimo sistemą reformuoti būtina, tačiau naująją reformą laiko nepasverta.
Grąžins sovietmečio sistemą
Pernai prieš Seimo rinkimus nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) prisižadėjo sustabdyti mokyklų uždarymą provincijoje.
Po laimėtų rinkimų TTP patikėjo šią problemą spręsti A.Zalewskai, dirbusiai mokyklos direktoriaus pavaduotoja Svebodzicių mieste. Ministrė paskelbė, kad nuo kitų metų mokyklos bus pertvarkomos pagal sovietmečiu galiojusią dviejų pakopų sistemą.
Vietoj dabar veikiančių pradinių mokyklų (I–Vl klasės), gimnazijų (Vll–lX) ir licėjų (X–Xll) vėl veiks aštuonmetės mokyklos ir licėjai. O mokymosi procesas truks vienais metais trumpiau.
Ministrės sprendimas papiktino dalį tėvų, nes pirmokų suleidimas į vieną pastatą su aštuntokais mažyliams kels daugiau streso.
O priekaištauti dėl gresiančių didelių išlaidų ėmė ir rajonų savivaldybės, kurios pristatė daug mokyklų, pritaikytų tik pradinukams arba tik gimnazistams. Savivaldybių sąjunga teigia, kad jų remonto kaina gali siekti milijardą zlotų (234 mln. eurų).
Daugybės lėšų prireiks kompensacijoms darbą praradusiems mokytojams, todėl reformą kritikuoti ėmė ir Finansų ministerija. Pastaroji priekaištauja, kad A.Zalewska nepateikė skaičiavimų, kiek valstybei atsieis reforma.
Gelbės kaimo mokyklas
A.Zalewska teisinosi, kad reforma išgelbės ištuštėjusias kaimo mokyklas nuo uždarymo.
Kaip papildomą argumentą ministrė nurodė ir tai, kad didmiesčiuose kuriasi elitinės privačios gimnazijos. Dėl to esą didėja visuomenės susiskaidymas ir kaimiečių bei neturtingų miestiečių vaikai turi mažiau galimybių įstoti į aukštąsias mokyklas.
Dar ministrė pateikė vieną sunkiai įrodomą reformos privalumą. Esą aštuonmečių mokyklų vaikų mokslo rezultatai bus geresni, nes vaikai nepatirs streso pereidami iš pradinės mokyklos į gimnaziją.
O streikuojančius pedagogus A.Zalewska apkaltino rūpinantis senų privilegijų išsaugojimu, bet ne vaikų gerove.
Taps propagandos centrais
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad švietimo sistemą reikėjo reformuoti, nes ji vis dar tebėra sovietinė: vaikams labiausiai diegiamas paklusnumas ir mokymasis atmintinai, o ne sugebėjimas mąstyti savarankiškai.
Taip pat raginama atšaukti nuo sovietmečio laikų galiojančias privilegijas mokytojams, kaip antai galimybę dukart per karjerą imti metų ilgumo mokamas atostogas.
Vis dėlto opozicija įtaria, kad reforma sugalvota visai dėl kitų priežasčių. Žurnalo „Polityka“ apžvalgininkas Jacekas Žakowskis teigė, kad reformos tikslas ideologinis: TTP taip esą siekia savais žmonėmis pakeisti rajonų švietimo skyrių vadovus bei naujai pertvarkomų mokyklų direktorius.
Pastarieji priims tik tokius mokytojus, kurie vykdys TTP iškeltą uždavinį – išauklėti naują, nekomunistinę jaunimo kartą, kuri garbins pokario partizanus ir tautinį nacionalizmą.
Tai esą liudija ir nauja švietimo programa, kurioje numatyta, kad pirmojoje vietoje bus nebe matematika ir užsienio kalba, bet šalies istorijos mokymas.
Mokytojų sąjungos pirmininkas Slawomiras Broniarzas baiminasi, kad mokyklos taps katalikiškos ir nacionalinės propagandos vieta.
Jis piktinosi, kad kai kurioms mokykloms vadovaujantys TTP direktoriai nukabino ES vėliavą ir iškabino Vatikano, uždraudė lytinio auklėjimo pamokas ir iš programų išbraukė TTP neįtinkančius rašytojus ir politikus, o vietoj jų įrašomi Bažnyčios vadai bei nacionalistų herojai.
