Visi suimtieji yra giminaičiai. Tai broliai Tausas G. bei Zauras G. ir jų pusbroliai Alvis Y. bei Šamkanas A. Rusijoje gimę vyriškiai prieš septynis metus pasiprašė politinio prieglobščio Lenkijoje ir jiems buvo suteiktas laikinas leidimas gyventi. Visi jie yra sukūrę šeimas, o kaip pragyvenimo šaltinį nurodė uždarbiavimą Vokietijoje.
Kaip pareiškė minėtą grupuotę demaskavęs buvęs VSA direktorius Dariuszas Luczakas, keliolika metų Lenkija noriai įsileisdavo čečėnus, nes į šiuos žiūrėjo, kaip į nepriklausomybės kovų prieš Rusiją aukas. Per keliolika metų Lenkija suteikė laikiną leidimą gyventi 80 tūkst. čečėnų, žymi dauguma kurių visgi persikėlė gyventi į Vokietiją ar kitas Vakarų Europos valstybes.
Lenkijos požiūris į čečėnus ėmė keistis tada, kai IV Irake paskelbė taip vadinamą šventą karą, o į jį gausiai įsilieję čečėnai ėmė garsėti kaip vieni žiauriausių teroristų. Šią vasarą Lenkija pradėjo nebeįsiileisti į savo teritoriją iš Rusijos per Baltarusiją vykstančių čečėnų, dėl ko pasienyje šie ėmė rengti protesto demonstracijas.
Čečėnai Varšuvą net apskundė Briuseliui, tačiau Lenkijos Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas tiesmukiškai pareiškė, jog šalis savo poziijos nekeis, nes taip siekiama užkirsti kelią teroristų patekimui.
Tinklapio „Onet“ spėjimu, ministras savo sprendimą grindė būtent sulaikytos ketveriukės bylos duomenimis. Paaiškėjo, jog VSA agentai jau prieš du metus nustatė, kad ketveriukė agituoja tautiečius vykti į karą Sirijoje ir Irake bei renka paramą IV.
Brolius Tausą G. bei Zaurą G. agentai stebėti buvo ėmę dar anksčiau, nes jiedu išsiskyrė savo fanatišku religingumu, ir gyrė IV kovą. Broliai per kitus asmenis internete pirko karines kuprines, optinius taikiklius, ausines ir liepdavo savo žmonoms juos siūsti bendrininkams į Turkiją, iš kur ši karinė ekipuotė buvo pergabenama IV kovotojams.
Tardytojai nustatė, jog broliai mažiausiai du kartus rengė aukų rinkliavas. Per pirmą iš įvairiuose Lenkijos miestuose gyvenančių čečėnų buvo suaukota 8950 eurų, kuriuos Tausas G. slaptam IV pasiuntiniui perdavė Varšuvos prekybiniame centre „Zlote Tarasy“.
Vėliau buvo surinkta ir teroristų pasiuntiniui perduota dar didesnė pinigų suma. Paaiškėjo ir tai, jog minėta ketveriukė suorganizavo gydymą spėjamai iš Srijos atvykusiam čečėnų tautybės IV kovotojui Vakhui K. slapyvardžiu Abdulas.
Balstogės universitetinėse klinikose šiam buvo padaryta operacija, kurios metu chirurgai pašalino krūtinėje įstrigusią kulką. Medikams ligonis teigė, jog sužeistas buvo Čečėnijoje, o nukentėjo dėl dalyvavimo opozicinėje veikloje prieš Maskvos remiama dabartinę Čečėnijos valdžią.
Netrukus po operaijos Vakhas K. išvyko į Turkiją, ir, kaip spėjama, vėl papildė IV kovotojų gretas. Lenkijoje IV rėmimo grupę įkūrę čečėnai įtarė, jog jiems ant kulnų lipa VSA agentai, ir bandė pasprukti į Vokietiją, tačiau buvo areštuoti.
Visi areštuotieji atsisakė duoti parodymus, o prieš juos liudijusi čečėnė patyrė gąsdinimus susidorosiant su ja bei su giminaičiais Čečėnijoje. D.Luczakas pareiškė, jog prasidėjęs teismas rodo, kad Lenkija nebegali jaustis visiškai saugi nuo IV teroro grėsmės.
Mat tokios IV rėmėjų grupės ne tik padeda islamo teroristams tęsti karą Irake ir Sirijoje, bet ir radikalizuoja vietos musulmonus. Dalis pastarųjų ryžtasi įsijungti į IV kovas, o, parvykę iš karo zonos, būna neprognozuojami ir lengviau gali ryžtis teroro aktams Europoje.
